„Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje, šiuo metu veikia 7025 restoranai ir kavinės. Juose dirba daugiau nei 37 tūkst. žmonių. Nors palyginti su pernai augo ir restoranų, ir juose dirbančių darbuotojų kiekis, nuo 1,7 milijardo iki 2,1 milijardo eurų kilo ir pajamos, tačiau restoranų verslas vis dar neatsigauna po pandemijos ir tuo laikotarpiu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro 55 mln. Eur.
Šiuo metu 41 proc. viešojo maitinimo įmonių vis dar priklauso aukštai ir aukščiausiai vėluojančių mokėti rizikos grupėms. 27 proc. priklauso ir aukštai, ir aukščiausiai bankrotų klasėms. 66 restoranai šiemet jau bankrutavo, o dar liko sunkiausias, su šildymo kainų augimu susijęs sezonas, rašoma pranešime. Tačiau, pabrėžiama, kad didžiausią riziką visam sektoriui sudaro nuo naujų metų planuojamas didinti PVM, šiuo metu siekiantis 9 proc.
Pagal vartotojų kainų pokyčius, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos parduotuvėse kilo 30 proc., o restoranuose 15 proc.
„Ir mažai kas atsižvelgia, kad viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125 proc., žaliavos – 51 proc. , darbo užmokestis 25 proc., kai atlyginimai restoranuose sudaro net 33 proc. patiekalo savikainos. Visų šių sudedamųjų dalių augimas daro maistą mūsų lėkštėse brangesniu. Tirštoje restoranų verslo konkurencijoje kainos kėlimas gali vykti tik tada, kai nebelieka kitos išeities“, – rašoma LVRA pranešime.
Tam, kad įvertintų realią žmonių perkamąją galią, LVRA pasitelkia į pagalbą Cepelino indeksą. CI – tai didžkukulių porcijų kiekis, kurį žmonės gali nusipirkti iš algos. Vidutinei algai ir kainoms augant, šis indeksas parodo kaip keičiasi žmonių perkamoji galia.
Cepelino indeksas ir jo prognozės su dabartiniu ir padidintu PVM
Kaip paaiškinama, žiūrint iš aštuonerių metų perspektyvos – viskas lyg ir gerai. Restoranų verslas po truputį atsigauna po COVID-19 epidemijos, tačiau energijos kainų krizė šiemet grasina sektoriui pražūtimi.
„Maža to, valdžia ketina nuo kitų metų viešojo maitinimo sektoriui nebetaikyti dvejus metus galiojusios 9 proc. PVM lengvatos, kuri bent iš dalies kompensuoja sparčiai brangstančią energiją, darbo jėgą ir žaliavas. Jei PVM lengvatos bus atsisakyta, kitąmet cepelinų kaina didės mažiausiai 20 proc.“, – nurodoma pranešime.
„Skaičiavome, kad jei PVM lengvatos bus atsisakyta, patiekalų kainos ir kitąmet gerokai brangtų, todėl mes dar kartą kreipiamės į Vyriausybę ir Seimą, prašydami dar bent metams pratęsti 9 proc. PVM lengvatos galiojimą. Šis sprendimas bent iš dalies amortizuotų mažėjančią vidutinio vartotojo perkamąją galią. Suprantu, kad „Cepelino indeksą“ daug kas vertins ironiškai ir mes nepretenduojame į akademinį tyrimą, tačiau patikėkite, už šių skaičių slypi reali grėsmė maitinimo įstaigoms netekti lankytojų ir bankrutuoti.
Daugumoje (22 iš 27) ES šalių maitinimo sektoriui yra taikomas sumažintas PVM. Kai kuriose šalyse sumažintas PVM tarifas taikomas pastoviai. Europos šalių duomenys rodo, kad lengvatinis PVM tarifas viešojo maitinimo paslaugoms yra veiksmingiausia priemonė padėti nuo COVID-19 krizės labiausiai nukentėjusiam sektoriui“, – komentavo LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė:
