Tiesa, „Aviva Lietuva“ paskelbė jau kuklesnes prognozes: rugpjūčio pradžioje išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad „metinis BVP augimas ketvirtąjį šių metų ketvirtį sudarys 5,8 proc., o BVP pokytis per visus 2010 m. bus 2,4 proc.“. Pasak bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertų, spartesniam BVP augimui pakenkė ne tik užstrigęs daugiabučių renovavimo procesas ir nepalankus euro kurso kitimas, bet ir itin šalta bei sudėtinga žiema. Net ir kuklesnės „Aviva Lietuva“ prognozės kitų kontekste atrodo groteskiškai optimistinės: nei komerciniai šalies bankai, nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija nedrįsta prognozuoti didesnio nei 2 proc. metinio BVP augimo, taigi, jei iki metų pabaigos Lietuvoje nepavyks atrasti naujų naftos ar deimantų telkinių, panašu, kad „Avivos“ prognozės taip ir liks optimistiniai burtai iš kavos tirščių. Tačiau ir kiti analitikai (o gal tiksliau būtų sakyti spėliotojai?) prognozuoja, deja, ne ką geriau...
Jei šiandien apsiniaukę, ryt greičiausiai lis
Tarp komercinių bankų 2007–2008 m. prasčiausias prognozuotojas buvo SEB bankas: 2007-aisiais kiekvieno ketvirčio BVP prognozė bent 1 proc. atsilikdavo nuo realaus augimo, o 2008-ųjų pirmąjį ketvirtį spėjamą BVP SEB bankas „sumažino“ beveik 3 procentais. Pernai SEB pavyko iškopti į tiksliau prognozuojančiųjų sąrašo viršų, tačiau taip nutiko veikiau ne dėl tikslesnių prognozių, o todėl, kad 2009-aisiais komerciniai bankai, atrodo, varžėsi, kuris pateiks kuo pesimistiškesnę ateities versiją. Pavyzdžiui, vietoj realaus 7,9 proc. BVP kritimo 2009-ųjų antrąjį ketvirtį „Danske“ bankas žadėjo net 16 proc. šuolį žemyn, trečiajam ketvirčiui pesimistiškai nusiteikę „Danske“ analitikai prognozavo 20 proc. nuosmukį, o realus rezultatas buvo –12,2 procento.
Tačiau jeigu pažvelgsime į spėliojimus „pro šalį“, užsienio ekspertai tikrai neatsilieka nuo Lietuvos analitikų: pavyzdžiui, tam pačiam 2009-ųjų trečiajam ketvirčiui „Danske“ banko analitikas Larsas Christensenas prognozavo net 25 proc. šuolį žemyn, tačiau galutinė banko prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė, nors ir nedaug tikslesnė. Tiesa, japonų atliktas tyrimas rodo, kad pavieniais ekonomistais pernelyg pasitikėti neverta: buvo lyginamos 25 Japonijos ekonomistų ir verslo bei institucijų prognozės per 15 metų. Tyrimo išvados: individualūs ekonomistai einamiesiems metams prognozuoja vidutiniškai 0,3 proc. prasčiau nei verslas ar institucijos, o kalbėdami apie ateinančius metus visi tyrimo dalyviai tolygiai šauna pro šalį maždaug 2 procentais.
Daugiau patikimumo būtų galima tikėtis iš institucijų, nes jos labiau suinteresuotos ilgalaikiu visuomenės ir verslo pasitikėjimu, tačiau tyrimai rodo, kad tiksliau prognozuoti tai nepadeda. CBO (Congressional Budget Office) prieš kelerius metus paskelbė savo ilgalaikių prognozių rezultatus, kuriuose faktinis BVP buvo lyginamas su Baltųjų rūmų, paties CBO ir komercinių bendrovių prognozėmis. Tyrimo rezultatai parodė du svarbius dalykus: pirma, prognozės nėra tikslios, pavyzdžiui, 1997-ųjų viduryje spėjimai su tikrove prasilenkė maždaug 2 procentais. Antra, tiek CBO, tiek Baltųjų rūmų, tiek verslo sektoriaus ekspertai dėl prognozių daugiau ar mažiau sutaria, tačiau, pasak ekonomistų, šis sutarimas atsiranda tik todėl, kad tiek institucijos, tiek individualūs ekspertai neretai vadovaujasi naivia prielaida, kuri labiau primena orų, o ne ekonomikos spėjimą: „Ryt bus panašiai kaip ir šiandien.“
Spėlionių lyderiai žada šviesesnę ateitį
Gana tiksliai Lietuvos BVP prognozuoja Europos Sąjungos (ES) institucijos: pavyzdžiui, Europos Komisija (EK) 2009-ųjų pabaigoje mums žadėjo 15 proc. BVP smukimą (faktinis buvo 14,2 proc.), 2010-uosius, pasak pavasarį pasirodžiusio EK pranešimo „European Economic Forecast“, turėtume pabaigti su 0,6 proc. kritimu, o ateinančiais metais galime tikėtis 3,2 proc. augimo. Panašu, kad šių metų scenarijų teisingiausiai atspindi Europos centrinio banko (ECB) spėjimas: šiuos metus, pasak ECB ekspertų sudaryto teigiamų permainų scenarijaus, turėtume baigti 0,5 proc. BVP augimu, o kitais sulaukti dar 3,1 proc. augimo. Tiesa, ECB turi ir ne tokią optimistišką ateities viziją, o Lietuvos blogiausiu atveju lauktų 0,9 proc. BVP kritimas 2010-aisiais ir 2,4 proc. augimas kitais metais.
Čikagos Federalinio rezervų banko analitikai Stevenas Stronginas ir Paula Birkley analizuodami 16 metų duomenis apskaičiavo, kad metų pradžioje pateikiamos prognozės nuo tikrovės skiriasi vidutiniškai 2 procentais. Vėliau pateikiami vis tikslesni duomenys, o paskutiniai ketvirtojo ketvirčio BVP spėjimai nuo tiesos nutolsta jau vidutiniškai tik 0,35 procento. Minimos ECB ir EK prognozės sudarytos pirmojoje metų pusėje, taigi šiame kontekste atrodo, kad realios prognozės Lietuvai šiuo metu turėtų būti net optimistiškesnės. Būtent tokios ir yra spalio pabaigoje paskelbtos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pagerintos prognozės Lietuvai: spėjama, kad sparčiausiai auganti ekonomika Vidurio Europoje kitais metais bus Lietuva. Pasak ERPB ekspertų, šiuos metus baigsime su 0,5 proc. BVP augimu, o ateinančiais BVP augimas sieks net 4 procentus.
Prie optimistinių tarptautinių prognozių taikosi ir Lietuvos ekspertai: rugsėjį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau trečią kartą šiais metais paskelbė BVP prognozes ir antrą kartą jas pagerino. Vėliausiais LLRI ekspertų skaičiavimais, šiais metais BVP pasieks net 1,3 proc. augimą, o ateinančiais augs dar 2,8 procento.
Šalutinių tikslų diktatas
Prognozių ir tikrovės atitikimą tiriantys mokslininkai tikina, kad oficialios institucijų prognozės neretai praverčia politikai. Pavyzdžiui, prognozės apie greitai kilsiantį BVP optimistiškiau nuteikia tiek verslą, tiek gyventojus, taip palengvindamos vienos ar kitos reformos įgyvendinimą ar kontroversiško biudžeto tvirtinimą. Panašią situaciją matėme ir Lietuvoje tvirtinant 2010-ųjų Biudžeto įstatymą: pasirašydama visuomenės nepasitenkinimą sukėlusį Biudžeto įstatymą, prezidentė Dalia Grybauskaitė žadėjo, kad 2011-aisiais jau gyvensime geriau. Nesunku juk metelius pakentėti... Dabartinės oficialios prognozės perša išvadą, kad prezidentė nemelavo – Finansų ministerija spėja, kad šiemet šalies BVP augs 1,7 proc., o kitąmet – 2,8 proc, tačiau, deja, Finansų ministerija BVP spėlioja ne itin tiksliai...
Individualiems ekonomistams ar verslo konsultavimo agentūroms bei komercinėms bendrovėms BVP spėlionės gali būti reklamos įrankiu. Jau minėta „Aviva Lietuva“ po šviesią ateitį žadančių BVP prognozių buvo linksniuojama žiniasklaidoje. Tiesa, tokios šlovės – vos penkios minutės, nes vos tik prognozei neišsipildžius visi pamirš šypseną keliančius spėliones. Na, o jei pavyktų atspėti ar bent jau būti arti tiesos – ilgalaikė šlovė garantuota. Apie panašią spėlionių jūrą jau rašėme žurnale VALSTYBĖ lygiai prieš metus (VALSTYBĖ Nr. 32, 2009 gruodis): kiekvienas save gerbiantis ekonomistas ar komercinis bankas jautė pareigą spėti, kada Latvija devalvuos latą. Penkias minutes šlovės gavo daugelis, tačiau ekonomikos guru netapo nė vienas – neatspėjo. Jeigu kabame apie BVP prognozes, tą patį mėginama daryti metai iš metų.
Kas atspės?
Vertinant vietos ekspertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kada jie atnaujina ir ypač kada keičia prognozes: deja, neretai po to, kai jas pakeičia stambios pasaulio institucijos. Stambiosiomis tikėti irgi ne visuomet verta, nes net tai, kad jų nuomonės dėl BVP ateities sutampa, dar nereiškia, kad prognozė būtinai išsipildys. Esminis klausimas, vertinant bet kokią prognozę: kokia šiuo metu yra vyraujanti nuotaika rinkoje? Krizei įsisiūbuojant veikiausiai ji ir lėmė daug prastesnes nei tikrovė prognozes, kita vertus, šiuo metu taip pat negalima atmesti fakto, kad ekonomikos kilimo euforijos pagauti analitikai šiek tiek pagerina ir BVP prognozes.
Šiuo metu varžydamiesi dėl tiksliausio rezultato šalies komerciniai bankai seka tarptautinių institucijų skelbiamus duomenis: „Danske“ bankas lapkritį savo prognozes 2010-ųjų BVP sumažino daugiau nei perpus – nuo 1,2 iki 0,5 proc. augimo. Beje, metų pradžioje „Danske“ tvirtino, kad Lietuvos BVP laukia dar 2,2 proc. nuosmukis. Nuo 2,4 proc. augimo prognozės metų pradžioje iki 0,4 proc. krito ir „Nordea“ banko spėjimai. Galbūt galutiniai spėjimai ir bus arti tiesos, tačiau nuolat ir gana kardinaliai kintančios prognozės verčia manyti, kad arba į skaičiavimo formules vedami skaičiai kai kuriuose bankuose kinta daug greičiau nei kituose, arba potencialūs rezultatai tiesiog spėjami.
