Apie 9 tūkst. žmonių, kurie prarado pinigus investuodami į banko akcijas, reikalauja 520 mln. svarų sterlingų siekiančios kompensacijos iš RBS banko bei keturių aukštų jo pareigūnų, kurių tarpe yra ir F. Gudvinas.
Jie teigia buvę apgauti dėl banko finansinės būklės prieš 2008 m. finansų krizę, kurios metu Didžiosios Britanijos valdžia investavo 45 mln. svarų į banko gelbėjimą. Skaičiuojama, kad jei akcininkams pavyks laimėti bylą, galutinė suma, kurią tektų sumokėti RBS, gali siekti iki 700 mln. svarų.
F. Gudvino vadovavimo metu 2007-aisiais RBS, kartu su „Fortis“ ir „Banco Santander“, įsigijo olandų banką „ABN Amro“ ir padalijo jį į tris dalis. Tada RBS prašė savo akcininkų investuoti 12 mlrd. svarų bei finansuoti „ABN Amro“ įsigijimą, o mainais už investicijas siūlė pigesnes akcijas.
Šis sandoris dažnai yra laikomas vienu blogiausių bankininkystės sektoriaus istorijoje - jis įstūmė RBS į gilią krizę, o iš pačio F. Gudvino 2012 m. atimtas Britanijos imperijos ordinas.
Bylos nagrinėjimas teisme turėtų tęstis 14 savaičių. Pačio F. Gudvino kryžminė apklausa vyks birželio 8 dieną. Tai bus pirmas kartas nuo 2009 m., kai F. Gudvinas viešai kalbės apie savo vaidmenį RBS krizės metu.
Nuo pat finansinės krizės bei Didžiosios Britanijos valdžios įsikišimo, RBS dirba nepelningai ir iki šiol yra 72 proc. išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais.
Balandį šalies iždo departamento pirmininkas Philippas Hammondas užsiminė, kad valstybė yra pasiruošusi prarasti pinigus ir parduoti savo RBS dalį.
