Y. Varoufakis pasidalino savo nuomone apie tai, ko trokšta galingiausia derybų dėl Graikų ateities dalyvė – Vokietija.
Jo manymu, Vokietija siekia Graikijos pasitraukimo norėdama duoti pamoką visiems kitiems, rašo „The Business Insider“.
„Po 2008-2009 m. krizės Europos Sąjunga nežinojo, kaip elgtis, atsirado trinčių. Ar ji turėtų paruošti dirvą mažiausiai vienam, t.y. Graikijos pašalinimui, kad būtų sustiprinta disciplina? O gal geriau rinktis federaciją? Kol kas nenueita nė vienu iš šių kelių, o egzistencinės baimės vis labiau didėja. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble įsitikinęs, kad šioje situacijoje būtina pašalinti iš euro zonos Graikiją, kad atmosfera pagerėtų. Taigi visada nestabilia buvusi Graikijos skola tapo W. Schauble naudinga.
Jau ne pirmą mėnesį trunkančios derybos rodo, kad W. Schauble nori priversti Graikiją išstoti iš euro zonos, o tuo pačiu ir įbauginti prancūzus, kad šie priimtų jo euro zonos disciplinos modelį.
Y. Veroufakis mano, kad Vokietija nori pasinaudoti Graikija kaip pavyzdžiu, kad primestų savo viziją kitoms euro zonos narėms. Tokį Vokietijos elgesį jis linkęs vadinti egzistencine baime.
Ar euro zona tereiškia valiutos kurso mechanizmą, ar tai vis dėlto yra federacija šalių, kurios pasirengusios padaryti viską, ko tik prireiks, kad būtų užtikrinta bendra sėkmė?
Y. Varoufakis įsitikinęs, kad Vokietija, mananti, kad visos skolos turi būti grąžintos, tikisi panaudoti Graikiją kaip priemonę įtikinti kitas euro zonos nares, pavyzdžiui, Prancūziją, kad leidimas negrąžinti skolų nėra priimtinas.
Y. Varoufakio manymu, penkis mėnesius trukusios derybos – tai iš esmės ilgai trukęs W. Schauble ir euro grupės prezidento Jeroeno Dijsselbloemo mėginimas palaužti Y. Varoufakį, kad šis sutiktų su šia programa.
„Graikijos mokesčių mokėtojams ant pečių užkraunami „griežtos meilės“ padariniai – neįtikėtinai dideli nuostoliai – rekordiškai griežtos taupymo priemonės šaliai, kurios pajamos, iš kurių naujos ir senos skolos turi būti sumokėtos, sumažėjusios net ketvirtadaliu. Aštuonmečio turimų matematikos žinių pakaktų suvokti, kad šis procesas geruoju baigtis negali“, - savo poziciją toliau dėsto Y. Varoufakis.
Jis įsitikinęs, kad naujausias Graikijos vyriausybės paruoštas siūlymas liudija apie ketinimus didinti mokesčius ir karpyti išlaidas.
Prieš savaitę vykusiame referendume būtent prieš šias griežtas taupymo priemones balsavo dauguma graikų, kai jų buvo paklausta, ar jie sutinka su ES kreditorių siūlomu naujausiu finansinės pagalbos paketu.
Y. Varoufakis teigia, kad pastarieji šeši mėnesiai – tai tik iššvaistyta Graikijos ministro pirmininko Alexio Tsipro politinė energija, nes šios šalies gyventojams buvo suteikta tikrovės neatitinkanti viltis, kad A. Tsipro vadovaujamos partijos „Syriza“ valdžia gali padaryti galą Graikijai taikomoms griežtų taupymo priemonių programoms.
Vis dėlto, kaip teigia Y. Varoufakis, ES vadovybė aiškiai parodė, kad arba situacija liks tokia, kokia yra dabar, arba Graikijai teks trauktis iį euro zonos.
Y. Varoufakio manymu, išstojimo iš euro zonos scenarijus Vokietijai atrodo tinkamiausias.
Panašu, kad graikai itin entuziastingai vertina galimybę trauktis iš euro zonos ir grįžti prie nacionalinės valiutos. Y. Varoufakis vis dėlto linkęs priminti apie sunkumus dėl naujosios valiutos, su kuriais susidūrė Irakas, trukusius net 18 mėnesių.
Kalbant trumpai, pagal tokį scenarijų Graikijos lauktų tikras košmaras, mano jis.
„Dabar prieš liepos 11 d. laukiame šio plano patvirtinimo Graikijos ir kitų euro grupės šalių parlamentuose“, - sakė jis.
Liepos 12 d. įvyks visų 28 ES šalių narių atstovų susitikimas.
Y. Varoufakio manymu, Graikija iš esmės šiuo metu atsidūrusi toje pačioje vietoje, kur buvo prieš šešis mėnesius, o taip pat ir ten, kur buvo pastaruosius penkerius metus. Būdamas šios šalies finansų ministru Y. Varoufakis visą tą periodą aiškiai dėstė savo poziciją, kad geriausia Graikijai likti euro zonoje, tačiau panašu, kad kitos euro zonos narės su šia pozicija gali nesutikti.
