„Buvo nutylėta, kad Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai norint gauti pinigus iš RRF. To, ko nepadarė latviai ir estai. Buvo paminėta, kad EK kėlė tokius reikalavimus, ne, nekėlė dėl kriterijų numatomų, kuriuos įgyvendins“, – Eltai po Demokratų frakcijos ir LPK susitikimo teigė A. Butkevičius.
„Kitas dalykas, ekonomistai žino taisyklę naktį pabudę, kad reikia žinoti, kokią įtaką fiskalinės priemonės turės makroekonominei situacijai ir kokią įtaką turės tiesioginėms užsienio investicijoms. Pamatėme iš pramonininkų, kad mokestinė reforma turės neigiamą įtaką. Tai aš nesuprantu, kodėl ji yra reikalinga“, – sakė jis.
Parlamentaras tikino, kad pastaraisiais metais į Lietuvos gamybą praktiškai nėra atėjusių naujų investicijų ir tęsiantis tokiai situacijai, anot jo, galima likti „Lenkijos pakraštyje“.
„Pramonininkai sako, kad jos (mokesčių reformos – ELTA) nereikia. Iš Statistikos departamento specialistai, su kuriais bendrauju, atsiuntė ir išnagrinėjau, kad pastaruoju metu Lietuvoje, apie metus laiko, praktiškai naujų investicijų į gamybą nėra atėjusių. O kiekvienos valstybės interesas yra, kad investicijos pirmiausiai ateitų į gamybą“, – tikino ekspremjeras.
„Matome, kad mes galime likti Lenkijos pakraštyje ir pradėti importuoti viską iš Lenkijos, bet ne patys gaminti“, – pažymėjo jis.
A. Butkevičius taip pat akcentavo, kad mokesčių reforma yra pateikta pavėluotai bei neįvertinus ekonominės situacijose kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Matome, kad Lenkijoje investicijos keliauja tiek iš Indijos, tiek ir iš Kinijos, tiek sudaromos lengvatos įvairiausiam smulkiam ir vidutiniam verslui“, – sakė Seimo narys.
„Matome, kad Vokietijoje yra priimtas mokesčių lengvatų paketas smulkiam ir vidutiniam verslui, kad suaktyvintų ekonomiką. Taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose matome, kad yra suteikiamos subsidijos investuotojams, kurie investuoja į gamybą padengiant dalį energetinių išlaidų iki 30 proc.“, – tvirtino A. Butkevičius.
Galiausiai politikas pažymėjo, kad mokesčių reforma taip pat turės neigiamos įtakos konkurencingumui. Jis akcentavo, kad investuotojams taip pat yra siunčiamas signalas, jog šalyje nėra politinio stabilumo, o tai vienas iš svarbiausių kriterijų norint pritraukti investicijas.
„Kalbant apie konkurencingumą, galiu pasakyti, kad tikrai poveikis bus. Jau yra poveikis dėl geopolitinės situacijos, prasidėjus karui daugelis investuotojų aplenkė tiek Lietuvą, kai kada ir kitas Baltijos šalis. Antras dalykas, matome, kad investicijų pritraukimas keliauja į Vidurio arba Vakarų Europą, nemažas paketas keliauja į Lenkiją“, – teigė A. Butkevičius.
„Dabar dar sukeliame didžiules diskusijas dėl mokesčių reformos ir pasiunčiame signalą, kad mūsų šalyje nėra politinio stabilumo, iš dalies, nes ir iš valdančiosios daugumos matome pareiškimus, kai kurie nepritaria tam. Vienas didžiausių kriterijų investuotojams yra ne mokesčiai pirmiausia, o ar yra politinis stabilumas. Šiandienai reikia pasakyti, kad politinio stabilumo trūksta“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų EK ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
