Šia tema Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija sutarė surengti pasitarimą su premjeru Gediminu Kirkilu.

„Nėra didelė paslaptis, kad dabartinė plėtra yra sukraunama ant vystytojų pečių, o finale ant pirkėjo pečių, taigi šiandien pirkėjas pirkdamas būstą apmoka visas sąnaudas", – aiškino asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Jis skaičiuoja, kad žemė daugiabučiui pastatui statyti sudaro iki 20 proc. visų i šlaidų, o infrastruktūros plėtrai tenka dešimtadalis sąnaudų.

„Aš matau ribą, ties kuria plėtra nustos vykti, reikia labai subalansuoto tiek savivaldybių, tiek infrastruktūros kompanijų, tiek europinių pinigų panaudojimo inžinerinei ir kelių infrastruktūrai", – aiškino R. Dargis.

Be to, esą visoje Europoje vyksta diskusija, kad begalinė miestų plėtra į pakraščius finansiškai „neišgali išnešti vystytojų ir pirkėjų", todėl reikia naudoti dabar egzistuojančią infrastruktūrą ir tankinti mikrorajonus.

„Tai yra esamų teritorijų panaudojimas tankinimo būdu. Tuose kvartaluose, kuriuose yra išvystyta infrastruktūra, reikia kompleksiškai juos renovuoti sutvarkant parkingus, pakišant juos po žeme, užstatyti naujais gyvenamaisiais namais, kad mes galėtume maksimaliai išnaudoti miestuose esančią infrastruktūrą", – aiškino asociacijos prezidentas.

R. Dargis tvirtina, kad sovietmečiu statytų rajonų užstatymo intensyvumas yra pernelyg mažas. Pavyzdžiu jis pateikia Vilniaus senamiestį, kuriame užstatymo intensyvumas (rodo, kiek kv. m galima pastatyti ant sklypo 1 kv. m – DELFI) yra 3, o tuo tarpu Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių – 0,8. Vilniuje gyvenamosioms teritorijoms šiuo metu leidžiamas 1,6 maksimalus koeficientas.

Pašnekovas tvirtina, kad rajonų tankinimu turėtų būti patenkinti ir dabartiniai jų gyventojai, nes pritraukus investuotojus būtų renovuojami namai, o vietoj dabar esančių automobilio stovėjimo aikštelių būtų galima statyti naują daugiabutį su požemine stovėjimo aikštele.

Aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas DELFI sakė, kad rajonų užstatymo tankis turi būti toks, kad užtikrintų visų jo gyventojų socialinių funkcijų tenkinimą – būtų vietos ir automobilių pastatymui, žaliesiems plotams, vaikų žaidimų aikštelėms.

„Užtankinant taip, kaip kitą sykį yra prašoma ar reikalaujama, kad būtų namas prie namo nepaliekant jokios erdvės, tai būtų absoliučiai nelogiška, ignoruojami gyventojų interesai ir jų socialinė gyvenimo kokybė", – sakė jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją