„Pagrindinė mūsų žinia, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis prognozėmis, matome, jog spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos ekonomikos atsigavimas „atidedamas“
Lietuvos banko skaičiavimu, šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6 proc. Šis smuktelėjimas mažesnis, nei prognozuota birželio mėn. (–1,3 rpoc.) – daugiausia dėl BVP padidėjimo 2023 metų antrąjį ketvirtį. Kitais metais prognozuojamas 2,1 proc. augimas (birželį prognozuotas 2,7 proc. augimas).
Anot jo, Lietuvos ekonomikos situacija nuolat kinta, ir metinio BVP rezultato prognozė išlieka neigiama.
„Amerikietiški kalneliai. Pirmąjį ketvirtį ekonomika smuko 2 proc. Antrąjį ketvirtį buvo 3 proc. ūgtelėjimas. Norėtųsi įžvelgti lūžio tašką. Mūsų vertinimas nesikeičia, dramoms pagrindo nėra, tačiau ir pirmieji 3 proc. – dar ne pavasaris. Ekonomika vangi, ūkio augimas prislopęs“, – teigia LB vadovas.
Pasak G. Šimkaus, pramonininkų nuotaikos prastos, gamyba susitraukė, greito atsigavimo nesitikima. Užsakymų įmonėms nedaugėja.
Lietuvos banko ir kitų įstaigų naujausios BVP prognozės Lietuvai:
„Kitų metų pirmąjį pusmetį pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų atsikvėpti ir pereiti į augimo kelią. Matome, kad statyba ir transportas taip pat pasuko į augimo kelią“, – teigia G. Šimkus.
Pasaulio ekonomika, pasak jo, buksuojanti. Augimo prognozės yra peržiūrimos į prastesnę pusę. Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva taip pat pakoreguota žemyn. Kitiems metams ji koreguojasi nuo 1,5 proc. iki 1 proc.
„Vaizdelis nekoks. Visos rodyklės nei šen, nei ten“, – komentavo jis.
G. Šimkus skaičiuoja, kad gyventojų realiosios pajamos didėja, tačiau „čia gerosios žinios pasibaigia“, nes vartojimas traukiasi.
„Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga sparčiau, nei kainos, gyventojai neskuba vartoti daugiau. Numatoma, kad privatusis vartojimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 0,4 proc. mažesnis.
G. Šimkus: infliacijos išorinis impulsas buvo sustiprintas viduje
LB teigimu, tiekimo grandinės normalizavosi, energijos išteklių kainos yra atsitraukusios nuo pernykščių aukštumų. Be to, bendrą paklausą vėsina Europos Centrinio Banko pinigų politikos sprendimai.
Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką turės tebebrangstančios paslaugos. Paslaugų kainas didina kylantis darbo užmokestis, kuris sudaro reikšmingą ir didesnę nei kituose sektoriuose sąnaudų dalį.
Lietuvos banko vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 8,8 proc., o kitąmet – 2,6 proc. Ankstesnė infliacijos prognozė (pagal SVKI) buvo 8,9 proc. šiemet ir 2,7 proc. 2024 metais. Praėjusiais metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,9 proc.
„Apie kainas. Jau rečiau diskutuojama tema. Jau rečiau rašo žurnalistai. Tema populiarumu atsilieka nuo palūkanų, bet išlieka populiari ir išliks, kol sugrąžinsime infliaciją į 2 proc. „narvą“, – sako G. Šimkus.
„Per mažai kalbame apie grynąją infliaciją, tai yra, infliaciją, kurią lemia prekių ir paslaugų kainos. Grynoji infliacija ypač svarbi vidutinės trukmės kainų prognozavimui. Ji aukštesnė negu bendroji infliacija. Grynoji infliacija nors mažėja, bet ne taip sparčiai, kaip bendroji. Kitais metais „įtakingiausiu“ veiksniu, palaikančiu infliaciją, turėtų būti paslaugų sektorius“, – sakė jis.
G. Šimkus teigė, kad ankstesnė LB analizė rodžiusi, jog žemės ūkio produktų supirkimo kainos augo sparčiau nei gamintojų sąnaudos, o maisto pramonėje produkcijos kainos didėjo nuosaikiau nei sąnaudos.
„Naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė: šių metų pirmąjį pusmetį tiek žemė ūkio, tiek maisto gamintojų produkcijų kainos buvo išaugusios panašiu mastu kaip ir sąnaudos. Jeigu žiūrime galutinę maisto grandinės dalį: maisto kainos vartotojams padidėjo daugiau nei prekybininkų sąnaudos“, – sakė LB vadovas.
„Šie duomenys neindikuoja, kad kurioje nors iš maisto produktų tiekimo veiklų pelnai išskirtinai dideli. Tyrimas ne apie tai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, vis dėlto LB pažvelgė ir pelnų poveikį infliacijai.
„Kokią įtaką galutinėms vartotojų prekėms padarė įmonių pelnai. Čia turiu pradėti nuo to, kad analizė nevertina įmonių pelningumo, tai yra absoliutaus pelno įvertis. Šia analize negalime ir neturime daryti išvadų apie vadinamą „greedflation“ arba įmonių godumo sukeltą infliaciją“, – teigia G. Šimkus.
„Įmonės, matydamos tiek savikainos augimą, vertindamos infliacinę aplinką ir, labai svarbu, stiprią paklausą šalies viduje galėjo – na, ir padarė tai – reikšmingai peržiūrėjo savo kainas, tokiu būdu pasididindamos savo pelnus. Mūsų išvada, kad įmonių pelnų augimas buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, prisidėjusių prie kainų augimo Lietuvoje“, – sakė G. Šimkus.
Jis pridūrė, kad panašūs procesai buvo daugelyje šalių, o Lietuvoje pelnų augimas praėjusiais metais prisidėjęs prie kainų kilimo netgi daugiau negu darbo sąnaudos, o šių metų pirmąjį pusmetį dėl spartaus darbo užmokesčio augimo pelno įtaka infliacijai sumažėjusi.
Situacija darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Jis šiuo metu yra ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams.
„Jeigu nieko, ko nenujaučiame, nenutiks, užimtumo skaičius neturėtų mažėti. Situacija darbo rinkoje tikrai gera“, – sako G. Šimkus.
Numatydamos, kad ekonomika ir paklausa jau netrukus turėtų atsigauti, įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4 proc. didesnis nei pernai, dar 9,8 proc. padidėjimas numatomas kitais metais.
Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.
G. Šimkus užsiminė ir apie būsto kainas Lietuvoje.
„Dar visai neseniai vertinome, kad būsto kainos Lietuvoje pervertintos 10 proc., dabar, kolegų paskutiniais skaičiavimais, – apie 2,5 proc.“, – teigė centrinio banko vadovas.
Kiek „kainavo“ ekonomikai pandemija, karas ir infliacija?
Lietuvos banko ekonomistai atliko vertinimą, koks būtų šalies realusis BVP ir privatusis vartojimas, jeigu nebūtų buvę pastarųjų metų sukrėtimų. Rezultatai rodo, kad šalis neteko vienerių metų ekonomikos augimo.
„Tikslas buvo įvertinti, kokia būtų buvusi Lietuvos ekonomikos raida, jeigu nebūtume ištikti pandemijos, Rusijos agresijos, tiekimo sutrikimų, infliacijos šokų, – kitaip tariant, jeigu viskas būtų, kaip turėjo būti, jeigu būtume gyvenę normaliais laikais (…).
Apibendrindamas pristatymą jis teigė, kad „Lietuvos ūkio atsigavimas atidedamas, tačiau atšaukiamas nėra. Jis įvyks“.
„Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau jos aktyvumas tebėra prislopęs. Augimą riboja prastėjanti išorės aplinką, pabrangęs skolinimas, susitraukęs vartojimas. Įmonės nesitiki ilgalaikio sąstingio, matome, kad siekia išsaugoti darbuotojus, sparčiai keliamas darbo užmokestis – kitaip tariant, situacija darbuotojams yra palanki.
Infliacija reikšmingai sumažėjo ir toliau mažės artėdama prie tikslo, o gyventojų pajamos auga sparčiau nei infliacija. Tai reiškia kad realiosios pajamos didės visą prognozuojamą laikotarpį“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
LB prognozuoja, kad darbo užmokestis šiemet augs 12,4 proc., o kitąmet didės 9,8 proc. (anksčiau centrinis bankas prognozavo, atitinkamai, 11,1 proc. ir 9,3 proc. augimą). Nedarbo prognozė 2023 metams siekia 6,7 proc., o 2024 metams – 6,5 proc. (birželio prognozė buvo 7,8 proc. ir 7,5 proc.).
Finansų ministerija rugsėjį prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomikos laukia 0,4 proc. susitraukimas, o kitais metais tikimasi 1,7 proc. augimo (birželį skelbtas, atitinkamai, 1 proc. susitraukimas ir 2,5 proc. augimas).
Pasak ministerijos, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet kainų kilimo tempas toliau lėtės ir sieks 2,9 proc. Atlyginimų augimas 2023 metais turėtų išlikti spartus (12,1 proc.) ir viršyti kainų augimo tempą. Nedarbas šiemet turėtų siekti 6,9 proc.
