„Įvertinant visą esamą situaciją, visą Putino Rusijos elgesį, karą Ukrainoje, manau, kad tai (...) labai rimta“, – „Žinių radijui“ penktadienį pabrėžė V. Blinkevičiūtė.
Anot europarlamentarės, tokių Lietuvos verslų veikla Rusijoje gali kelti grėsmę ir šalies nacionaliniam saugumui.
„Ko gero, tai nulemtų sprendimą“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Laisvės frakcijos Seime narė Ieva Pakarklytė inicijavo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektą, kuris uždraustų viešuosiuose pirkimuose dalyvauti Rusijoje ir jos aneksuotose teritorijose bei Baltarusijoje veiklą vykdantiems verslams.
Anot I. Pakarklytės, paskutiniais duomenimis, Rusijoje, remiantis viešųjų juridinių asmenų registru, veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių. Politikės teigimu, 2022 metais Rusijoje veikiančių įmonių pelnas sudarė apie 368 mln. eurų, grynasis pelnas siekė beveik 38 mln. eurų.
Blinkevičiūtė: būtina išsklaidyti dėl stadiono kainos gyventojams kylančius neaiškumus
Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus išvadą, kad pagal esamą sutartį statant nacionalinį stadioną rizikuojama permokėti, socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė skatina prieš toliau vystant projektą atsakyti į visus gyventojams kylančius klausimus.
„Daug buvo diskusijų dėl stadiono Vilniuje. Čia yra kažkoks užkeikimas, ko gero, jis ir toliau tęsiasi“, – pabrėžia europarlamentarė.
VPT ketvirtadienį paskelbus, kad Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) kyla rizika permokėti, V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad gyventojams pagrįstai kyla neaiškumų dėl stadiono kainos paskaičiavimų.
„Vis tik lėšos yra didžiulės, jos ateina iš mokesčių mokėtojų pinigų (...) Todėl į visus klausimus turi būti rasti atsakymai“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
„Aš tikrai linkėčiau, kad būtų tie darbai pabaigti ir būtų padėtas taškas“, – pabrėžė socialdemokratė.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.
VPT ketvirtadienį pranešė, kad nėra aišku, kodėl stadiono kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).
Kaip po VPT vertinimo teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Europos Komisijos išvadų.
