Milijardas – dirbančiųjų pajamoms
Antradienį Seimo priimtame kitų metų valstybės biudžete numatoma, kad dirbančiųjų pajamų augimui bus skirtas 1 mlrd. eurų, įskaitant ir mokytojų darbo užmokesčio didinimą, sukėlusiu ypač audringų diskusijų parlamente. Iš viso žmonių pajamų didinimui bus skirta apie 1,7 mlrd. eurų.
Esminiai pokyčiai nuo kitų metų:
Kitąmet minimali mėnesio alga (MMA) augs 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. nuo 625 iki 747 eurų.
Finansų ministerija skelbia, kad šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies asmenis, uždirbančius iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.
„Sodros“ rugpjūčio duomenimis, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Minimalios algos pokytis pastaraisiais metais:
Šalia minėtų vadinamųjų horizontaliųjų sprendimų yra ir sektoriniai, reiškiantys mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų pajamų didinimą, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo srities darbuotojų, savivaldybių ugniagesių, prokurorų, statutinių pareigūnų, medikų, valstybės tarnybos reformos dalyvių (teisėjų, pareigūnų ir kt.), bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų augimą.
Viešajame sektoriuje 2024 metais vidutiniškai augs atlyginimas „į rankas“ (kartu su mokytojais, dėstytojais ir mokslininkais):
2024 metų valstybės biudžete švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai skiriama 390,7 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.
Tiesiogiai dėl dabartinės Vyriausybės priimtų sprendimų mokytojams, pagal statistikų skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos, dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos, skelbia Finansų ministerija.
Tęsiama viešojo sektoriaus reforma
Nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų, tai palies apie 47 tūkst. darbuotojų.
Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcio centro ir kt.) – 610 eurų.
Socialinė apsauga: didėja pensijos, didės vaiko pinigai
2024 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga, praneša SADM.
2023 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Pensijų pokyčiai Lietuvoje:
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 48,8 proc. ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos „į rankas“.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, tai yra 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, tai yra, 61 euru.
Finansų ministerija nurodo, kad senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc.
Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, didės apie tris eurus – iki 38,23 euro. Vaiko pinigai didinami iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.
Kai kurių išmokų pavyzdžiai:
2024 metais vidutinė senatvės pensija augs maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės apie 70 eurų nuo 575 eurų ir sieks 644 eurus. Pokyčiai palies 623,5 tūkst. žmonių.
Didės baziniai socialinių išmokų dydžiai
Nuo 2024 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų, praneša SADM.
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Nuo 2024 metų bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai auga nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos.
Nuo kitų metų sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Nuo 2024 metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus jos dydį, augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Didžiausios lėšos: socialinei apsaugai
2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta beveik 17 mlrd. eurų pajamų (lyginant su 2023 metų planu pajamos auga 9,2 proc. arba 1,4 mlrd. eurų), išlaidų – 20,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 10,6 proc. lyginant su 2023 metais, arba per 2 mlrd. eurų).
Didžiausia dalis visų asignavimų 2024 metais skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 103 mln. eurų (papildomai 987 mln. eurų, lyginant su 2023 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 836,2 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 846,1 mln. eurų (papildomai 543 mln. eurų), gynybai – 2 134,8 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų):
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 823 mln. eurų arba 16,4 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,7 mln. eurų.
2024 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sieks -3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai) o valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP.
