Sutartį rado vietos istorikė Vera Schmidt. Turint omenyje, kad paskola suteikta už 6 proc. metines palūkanas, dabar grynoji Berlyno skola viršija 11 200 guldenų (pagal dabartinį kursą - 112 mln. eurų). Ir tai dar ne viskas. Prie to pridėjus daugiau nei keturių amžių infliaciją ir sudėtines palūkanas, skola siekia maždaug trilijoną eurų.
Vis dėlto šiuo metu įvairiems kreditoriams 63 mln. eurų (217 mln. litų) skolingam Berlynui veikiausia neteks ieškoti, iš kur gauti tokią milžinišką pinigų sumą. Pasirodo, skolos kvite nėra antspaudo, dėl ko dokumentas netenka galios. Vis gi istorikai tvirtina, kad iki XVII amžiaus tokiuose dokumentuose antspaudas buvo retai dedamas.
Vokietijos sostinės valdininkai mano, kad Berlynas iš dalies padengė savo skolą Mitenvaldui. Neseniai Berlyno finansų ministras Ulrichas Nissbaumas nedideliam netoli šalies sostinės esančiam miestui padovanojo proginį 1539 metais išleistą guldeną. Pardavus šią iš 18 karatų aukso pagamintą 3,25 uncijos (92,14 g) sveriančią monetą galima būtų gauti 100 tūkst. eurų, tvirtina laikraštis „Berliner Zeitung“.
Taip pat paaiškėjo, kad ši paskolos sutartis „buvo aptikta“ jau ne kartą ir Mitenvaldas daug kartų kreipėsi į Berlyną, siūlydamas padengti šimtmečių senumo skolą. Vietos žiniasklaida praneša, kad Mitenvaldas nuo 1820 metų maždaug kas pusę amžiaus Berlynui primena apie nepadengtą skolą.
