Susisiekimo ministras Marius Skuodis socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į kilusį skandalą dėl baltarusiškų trąšų tranzito Lietuvoje. Susisiekimo ministras tvirtina, kad jo pozicija aiški – įsigaliojus JAV sankcijoms trąšos per Lietuvą važiuoti negali.

„Ir čia negali būti jokių dviprasmybių. Bazinis „Lietuvos geležinkelių“ veiklos scenarijus yra būtent be šių trąšų. Su tokiu scenarijumi jau kurį laiką dirba ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyba“, – teigia jis.

Ministras įraše išdėstė, kokie veiksmai vyko sužinojus apie JAV rugpjūtį paskelbtas sankcijas „Belaruskalij“.

„Dar spalio pradžioje lankiausi JAV. Vienas pagrindinių mano vizito tikslų buvo aptarti praktinius JAV sankcijų taikymo ir įgyvendinimo aspektus. Po šio vizito vyko ir ne viena papildoma darbinio lygmens konsultacija su JAV institucijomis. O čia klausimų daug. Nuo to, kad šios JAV sankcijos visgi yra ne „antrinės“, kai sankcionuojamas bet kas, kas „prisiliečia“ prie sankcionuoto subjekto, iki klausimų, kokios trąšų tranzito per Lietuvą alternatyvos, iš visos logistikos grandinės pasitraukus „Lietuvos geležinkeliams“.

Kiti analogiškų sankcijų taikymo pavyzdžiai ir informacija iš bankų rodė, kad nuo gruodžio 8 d. finansų institucijos, nenorėdamos rizikuoti, tiesiog nevykdys mokėjimų. Ir atitinkamai Geležinkelių ir kitų įmonių vykdomi pervežimai automatiškai nutrūks“, – rašė jis.

Lapkričio pabaigoje esu informuojamas, kad į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą Baltarusija savo iniciatyva perveda gan didelę lėšų sumą.
Marius Skuodis

Dar vakar ministras žurnalistams teigė, kad jį nustebino faktas dėl avansų ir baltarusių veiksmai – atlikti tokius netipinius avansus, t.y. sumokėti už krovinius iš anksto. Šiandien ministras įraše tikslina, kada sužinojo apie „Lietuvos geležinkeliams“ pervestą avansą.

„Lapkričio pabaigoje esu informuojamas, kad į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą Baltarusija savo iniciatyva perveda gan didelę lėšų sumą. Atsiskaitoma už būsimas pervežtų trąšų tonas gerokai po gruodžio 8 d. Natūralu, kad tai „nustebina“. Dėl daugelio priežasčių. Kaip bankas „praleido“, jei net viešai komunikuota, kad nepraleis? Tai negi praleistų ir atsiskaitymus už metus į priekį? Ar tai ne Baltarusijos bandymas apeiti sankcijas? Ar Geležinkeliams čia viskas ok?

Atlikome teisinį situacijos vertinimą, papildomas konsultacijas su partneriais. Asmeniškai gavau ne vienos teisininkų grupės išvadas apie tai, su kokiais teisiniais įsipareigojimais veikia „Lietuvos geležinkeliai“. Dėl to kviečiu viešai sureaguoti „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kurios nariai asmeniškai atsako už su Geležinkelių sutartiniais įsipareigojimais susijusių sprendimų pasekmes“, – rašo ministras.

Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje yra paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. Situacija, kuri įvyko po to – apie ją nebuvo informuota.
Gabrielius Landsbergis

Jis tikisi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ viešai įvardys galimų ieškinių suma, jei būtų nutraukta sutartis. Jo teigimu, tai turėtų siekti apie 0,5 mlrd. eurų.

„Įvertinus visas šias aplinkybes kreipiausi į Nacionalinio saugumo vyriausybinę komisiją, kad ji nuo 2018 m. galiojančios sutartį įvertintų iš esmės. Šį žingsnį ministerija žengė gavusi teisinius atsakymus dėl aukščiau minėtų aplinkybių. Nesant praleistų avansinių mokėjimų ir sutartinių aplinkybių visumos, šiandieninės situacijos, tikėtina, nebūtumėme turėję apskritai. Deja, dabar situacija būtent tokia, nes tokios praktikos su JAV „pirminių“ sankcijų (jos pirmiausiai taikomos JAV juridiniams, fiziniams asmenims ir atsiskaitymams doleriais) įgyvendinimu neturėjome. Ypač tokio dydžio sutartimis.

Artimiausiu metu bus priimti reikalingi valstybės teisiniai sprendimai, kuriuos visos įmonės įgyvendinti privalės. Tik šioje vietoje impulsyviems žingsniams, deja, nei viena valstybės institucija privilegijos neturi“, – rašė ministras Skuodis.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį Seime žurnalistams patikino, kad apie gautą avansą lapkritį, informuotas nebuvo.

„Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, galiu klysti tiksliai su datomis, kad rugsėjo pabaigoje yra paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. Vieną mėnesį į priekį. Situacija, kuri įvyko po to – apie ją nebuvo informuota. Ir dėl to aš galiu pasakyti, kad tie tolimesni mokėjimai, kurie vyko, apie juos nebuvo pranešta“, – nurodė G. Landsbergis.

Kaip anksčiau skelbė BNS, „LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų.  JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)