Vis dėlto Dainius Kreivys pripažino, kad reikia susirūpinti, nes, priklausomai nuo to, kokios darbo vietos bus naikinamos ar perkeliamos, galima bus daryti išvadą, ar „Barclays“ išvis planuoja likti Lietuvoje.

„Susirūpinti reikia. Aišku, iš pradžių reikia žiūrėti, kokios darbo vietos gali būti naikinamos, kokio lygio: ar tai pačios paprasčiausios, sakykime, skambučių centro funkcijos, ar aukštesnio lygio IT paslaugos.

Reikia pripažinti, kad algos mūsų IT sektoriuje kyla kaip ant mielių – po 20 proc., kai visoje Lietuvoje algos apie 8 proc. per metus. Tų specialistų algos jau pasiekia Europos lygį, todėl natūralu, kad kompanijos pradeda žiūrėti, ar čia nėra per brangu.

Kitas dalykas, mes neparuošiame reikiamo skaičiaus IT inžinierių, todėl algos šiame sektoriuje ir pasivijo vakarietiškas. Tai gali kažką paaiškinti, ir tai du dalykai, kurie lemia mūsų šalies vertinimą“, – sako dabartinis Seimo narys Dainius Kreivys.

Tuo metu A. Kubilius sako, kad banko planai neturėtų stebinti.

„Tai, kad bankas kažką optimizuoja ir dalį darbo vietų gali sumažinti turbūt nėra kažkas ypatingo, verslas visada žiūri, kaip optimaliau veikti, ir tas neturėtų labai mūsų stebinti. Visko būna ir visada reikia tokių dalykų tikėtis. Bet bendrai Lietuva iš tikrųjų yra pakankamai sėkmingai įsitvirtinusi tokiame aukštųjų technologijų paslaugų centrų plėtojime ir per paskutinius keletą metų tų centrų skaičius yra išaugęs, sukurta daug darbo vietų.

Todėl reikia tą liniją ir toliau tęsti, o dėl tokios konkretaus vieno atvejo būtų gerai, kad vyriausybė pati pabandytų pasigilinti, kokios priežastys tą lemia. Jeigu tai yra paties banko vidaus problema, sprendimai – tai čia nieko mes nepakeisime, bet jeigu bankas tokį sprendimą daro dėl kokių nors verslo plėtros problemų Lietuvoje, į tą reikėtų aktyviai reaguoti“, – sako jis.

Į klausimą, ar gali būti, kad „Barclays“ išvis nuspręs naikinti padalinį Lietuvoje, A. Kubilius atsakė: „Tikrai nežinau, visko pasitaiko, visko būna – tai neturėtų stebinti. Galbūt bankui reikia stipriai optimizuoti savo veiklą. Aš tikrai nesiimčiau dabar spėlioti, nes tai neatrodytų labai protingai, kai neturiu daugiau duomenų.“

Siūlymai ir pastangos dėl „Barclays“ operacijų centro atvedimo į Lietuvą kilo ekonominės krizės metais. Tuo metu Ministro Pirmininko pareigas ėjęs A. Kubilius ir Ūkio ministras Dainius Kreivys banko atėjimui į Lietuvą skyrė milžinišką dotaciją. 2009 m. „Barclays“ padalinys buvo įsteigtas Vilniuje.

„Barclays“ atėjimas Lietuvai kainavo iki 14 mln. litų, tačiau, jeigu pasižiūrėsite, kiek bankas sumokėjo per tuos 10 metų į valstybės biudžetą, tai didelė suma, per metus gal apie 90 mln. litų „Barclays“ sumokėdavo į biudžetą. Taigi ta dotacija atsipirko jau per 3–4 mėnesius“, – sako D. Kreivys.

Kad sprendimas buvo teisingas neabejoja ir A. Kubilius.

„Barclays“ buvo pirmoji kregždė arba pirmoji sniego gniūžtė, ir mes labai džiaugėmės jo atėjimu, po jo buvo visa eilė kitų panašių centrų kūrimasis, „Danske“ vietoje 500 darbo vietų jau turi dabar kelis tūkstančius, „Barclays“ taip pat labai išsiplėtė per tuos kelerius metus. Aš tikrai iš vieno veiksmo nedaryčiau kokių apibendrintų išvadų“, – sako jis.

Šeštadienio vakarą bendrovė „Barclays“ išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad svarstoma optimizuoti Vilniaus padalinio veiklą. Sprendimas, kaip rašoma pranešime, esą susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu, o ne su Lietuvos investicine aplinka.

„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą.

Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, - buvo cituojamas „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomasis direktorius M. Andrade Gonzalez.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (361)