Prieš įvedant mokestį teigta, kad dėl ECB politikos ir keliamų bazinių palūkanų normų bankų pelnai 2023 m. gali didėti iki milijardo eurų, todėl šie dalį pelno turėtų skirti mūsų šalies gynybos finansavimui.
Nors tąkart būta diskusijų, kad tai turės įtakos naujų galimų bankų atėjimui į Lietuvą, o prezidento prašyta vetuoti įstatymą, galiausiai, įstatymas buvo priimtas, o bankai į šalies biudžetą dar rugsėjo pradžioje už II m. ketv. pervedė kiek daugiau nei 50 mln. Eur.
Kaip skelbta, tąkart daugiausiai, 25 mln. Eur, pervedė „Swedbank“, dar 16 mln. Eur SEB bankas, o 8,3 mln. Eur „Luminor“ ir kt.
Antrasis įnašas, už trečią ketvirtį, taip pat netrukus nuguls į šalies biudžetą. Lietuvos banko skaičiavimais, jis viršys 100 mln. Eur.
Lietuvos banko paprašius atnaujinti informaciją, kiek pinigų iš solidarumo įnašo gynybai surinkta šiuo metu, buvo aiškinama, kad kol kas turima informacija apie 56 Eur mln. anksčiau bei planuojamus gauti minėtus 100 mln. Eur.
„Visa šio įnašo suma už 2023 m. gali siekti apie 250 mln. Eur“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
Finansų ministerijos specialistai pateikė kitokius skaičiavimus. Anot jų, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet iš viso yra numatyta skirti 117 mln. eurų laikinojo solidarumo įnašo lėšų.
„Finansų ministerija šiai dienai yra apmokėjusi iš KAM gautas paraiškas už 8,3 mln. eurų, apmokėjimas kaskart vykdomas gavus paraišką“, – teigė atstovai.
Pati KAM nurodė dar kitokią sumą. Skaičiuojama, kad šiuo metu KAM yra skirta apie 240 mln. eur 2023-2025 m. karinei infrastruktūrai priimančios šalies paramos poreikiams sukurti.
„Finansavimas yra numatytas infrastruktūros projektams susijusiems su NATO brigados dislokavimu Lietuvoje, vystomiems Rūdninkų kariniame poligone, Rukloje, Pabradėje esančiame gen. S.Žukausko centriniame poligone“, – teigė jie.
Kaip buvo patikslinta, Finansų ministerijos minimas kiek didesnis nei 8 mln. Eur jau atliktas apmokėjimas buvo skirtas poligono kelių įrengimo darbams.
„Didžiausi mokėjimai dažniausiai atliekami metų pabaigoje“, – aiškino KAM.
Redakcija primena, laikinojo solidarumo įnašo įstatymu, kuriam gegužės pradžioje didele balsų dauguma pritarė Seimas, nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija ketverių finansinių metų vidurkį.
Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Kaip skelbta, remiantis įstatymo projekto rengimo metu atliktais preliminariais skaičiavimais, per visą įnašo galiojimo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. pabaigos, solidarumo įnašas iš viso galėtų sudaryti apie 410 mln. eurų.
Anksčiau skaičiuota, kad pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo.
Laikinojo solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Įstatymas taikomas tik tai neplanuotai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais.
