aA
Jau netrukus, jei Seimas per rudens sesiją pagaliau priims Fizinių asmenų bankroto įstatymą, bankai gali būti priversti dirbti su prasiskolinusiais klientais naujomis sąlygomis. Tačiau ekonomistė Aušra MALDEIKIENĖ teigia, kad fizinių asmenų bankroto galimybe pasinaudos tik nedaugelis.
Bankrotas
Bankrotas
© Shutterstock nuotr.

Ar mes, priimdami šį įstatymą, būsime paskutiniai Europos Sąjungoje?

Ne. Latviai tokį įstatymą jau yra priėmę, estai – dar ne.

Vis dėlto iš principo tokio įstatymo tikriausiai reikia, jei dauguma Vakarų šalių jį jau turi?

Viskas priklauso nuo to, koks tas įstatymas bus priimtas ir kieno interesams tarnaus. Dabartinę šio įstatymo projekto redakciją apibūdinčiau taip: reikia padėti į bėdą patekusiems draugams, kurie turi skolų milijoną ir daugiau. Tačiau tokių žmonių šalyje – labai nedaug. Dauguma skolininkų yra skolingi bankams kur kas mažesnes sumas – nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių litų.

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Be abejo, atskira kategorija – tie tūkstančiai skolininkų, kurie bankuose ėmė kreditus būstui įsigyti. Štai tokiems skolininkams, įskaitant ir būsto skolininkus (nes jų skolos siekia iki pusės milijono litų), jei bus priimtas minėtos redakcijos įstatymas, taps visiškai neaktualus.

O tiems, kas ruošiasi ateityje imtis verslo ir už paskolą banke bus užstatę savo asmeninį turtą, toks įstatymas bus naudingas. Tačiau vėlgi kartoju: tokių žmonių – mažuma, palyginti su pagrindiniais bankų skolininkais. Nors, aišku, geriau jau toks įstatymas negu visai jokio. Prastą įstatymą galima tobulinti.

Kai kurie specialistai ypač akcentuoja tai, kad įstatymo projekte labai neapibrėžtai apibūdinta nemokumo sąvoka, todėl jį abi šalys – kreditorius ir skolininkas – galės traktuoti savo naudai.

Štai čia ir išlenda minėto įstatymo projekto spraga. Fizinių asmenų bankroto įstatyme turi būti labai aiškiai apibrėžta, kas, kokia tvarka ir per kokį laiką gali bankrutuoti. To projekte nėra. Iš esmės šis įstatymas yra orientuotas padėti į bėdą pakliuvusiems turtingiems ir labai turtingiems asmenims. O dauguma paprasčiausių skolininkų bus atiduoti bankų „malonei“. Tik vienetai galės teismuose pakovoti už save su bankų nusamdytų ar pas juos dirbančių teisininkų brigadomis, o dauguma pralaimės bankams.

Taip pat lieka neaišku, kaip bus vykdoma bankroto procedūra ir kokiomis lėšomis bus dengiamos bankroto administratoriaus išlaidos? O jeigu jų pritrūks? Pavyzdžiui, skolininko pajamos – per menkos ar nepavyks parduoti jo turto...

Kažkas iš profesionalų jau spėjo apskaičiuoti: bankrutuoti pagal šį įstatymą bus efektyvu, jei fizinio asmens skola sieks milijoną litų. Tokiems žmonėms įstatymas bus parankus: jie sugebės išsaugoti dalį turto ir po bankroto proceso galės drąsiai pareikšti „aš – švarus“. T. y. nebeliks jokių skolų – bankroto procedūra jas nubrauks, tad tie asmenys vėl galės kreiptis į banką. Kitas klausimas
– kaip bankai kalbėsis su tokiais klientais.

O kaip bus su visa ta minia bankų skolininkų, kurie turi 100, 200 ar 300 tūkst. litų būsto paskolą arba keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių litų vartojamąją paskolą? Iš kokių pajamų šie žmonės samdysis administratorių? Jiems tai neapsimokės, tad liks tik vienas kelias, koks, beje, buvo ir iki šiol: vėl eiti į banką ir vėl tartis dėl paskolos „restruktūrizavimo“. Ką tai reiškia, manau, niekam aiškinti nereikia.

Taigi jau dabar aišku: labai realu, kad minėtas įstatymas bus patrauklus kokiems 0,1–0,2 proc. šalies gyventojų. O 99,99 proc. bus apie jį girdėję, tačiau jiems iš to naudos nebus.

Gal būsimas Fizinių asmenų bankroto įstatymas galėtų galioti ir atgaline data? Dabar įprasta dėl krizės kaltinti bankus, tad galbūt tie tūkstančiai asmenų, kurie lengva ranka ėmė bankų tiesiog brukamas paskolas būstui įsigyti, įgautų nors šiokią tokią galimybę išsigelbėti iš nelengvos situacijos?

Ar tikrai būtent bankai Lietuvoje sukėlė krizę, dėl to dar galima ginčytis. O štai iš ko reikia pareikalauti atsakomybės už nekontroliuojamą padėtį paskolų (ir pirmiausia fiziniams asmenims) rinkoje – tai iš buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino. Juk per visą tą paskolų euforijos laikotarpį Lietuvos bankas tylėjo kaip ledo gabalas. O juk turėjo įsikišti į komercinių bankų veiklą, maža to, labai griežtai.

Pirma, turėjo išsiaiškinti, kodėl fiziniams asmenims skolinama visa (100 proc.) pinigų suma būstui įsigyti? Antra, kodėl šios paskolos žmonėms buvo teikiamos dažniausiai eurais, o ne ta valiuta, kuria tie fiziniai asmenys gaudavo pajamas (algą)? Trečia, kodėl nebuvo sudrausti komerciniai bankai, žmonėms, be būsto paskolų, dar piršę ir vartojamąsias paskolas? Pamenate, kaip būsto paskolą paėmę žmonės iš bankų vadybininkų sulaukdavo malonių skambučių: jūsų būstas rinkoje per šį pusmetį pabrango, tad galite pasiimti iš mūsų banko vartojamąją paskolą...

Ir kažkodėl dabar nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė, nei Seimas, rudenį priimsiantis minėtą įstatymą, taip ir neatsako į itin aktualų klausimą: ką daryti su šimtais, jei ne tūkstančiais šeimų, kurios yra priverstos emigruoti, nes nebesugeba kas mėnesį sumokėti būsto įmokų? Tai jau nebe vien tik ekonominė, bet ir socialinė problema – juk tėvynę palieka tie, kurie drįso rizikuoti (nes turėjo neblogus darbus), buvo veiklūs ir kurių rankų labai trūksta čia, Lietuvoje. Ar iš politikų tai jau niekam nerūpi?..

Teko girdėti tokią ekonomisto keliamą idėją: reikia surinkti į vieną krūvą visus su šiuo įstatymu susijusius asmenis – bankininkus, skolininkus, bankroto administratorius, teismų atstovus – ir realiomis aplinkybėmis išbandyti šio įstatymo veikimą...

– Visiškai tam pritariu. Be to, dar siūlyčiau į minėtą suinteresuotų asmenų sąrašą būtinai įtraukti ir Seimo narių. Lai jie akivaizdžiai pamato, už kokį įstatymo projektą balsuoja. Juk kiek buvo tokių atvejų, kai seimūnai kelia rankas, tačiau nelabai suvokia, už ką gi... Tad gal laikas būtų sukurti precedentą?

„Savaitė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aukso kaina pirmą kartą istorijoje perkopė 2 000 dolerių ribą (12)

Aukso kaina pirmą kartą istorijoje peržengė simbolinę 2 000 dolerių ribą. Šio tauriojo metalo...

Trumpo raginimas sumokėti JAV vyriausybei dalį nuo „TikTok“ pardavimo įžiebė pyktį (5)

JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, kad JAV vyriausybė turi gauti dalį sumos už...

EK pradėjo tyrimą dėl „Google“ planuojamo „Fitbit“ įsigijimo

Europos Komisija ( EK ) antradienį pradėjo „išsamų tyrimą“ dėl JAV milžinės „ Google...

„Booking.com“ naikina tūkstančius darbo vietų (2)

Viešbučių užsakymo internetu svetainė „ Booking.com “ naikina tūkstančius darbo vietų....

„Kauno energija“ ketina skolintis 55 mln. eurų iš Europos investicijų banko (1)

„ Kauno energija “ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė pritarti dėl 55...

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (333)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (51)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (113)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (53)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (22)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (123)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (11)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (19)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

Ištekėjau už vyro, kuris vyresnis už mano motiną: daug ką toks žingsnis šokiravo (51)

Sutuoktiniai, kurių amžiaus skirtumas – daugiau nei 32 metai, neseniai atšventė 17-os vedybinio...

|Maža didelių žinių kaina