Neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Kaip paaiškina LB, didelį pelno prieaugį lėmė nelauktas rezultatas dėl staiga pakilusių palūkanų normų netipinio, ypač didelio, likvidumo pertekliaus aplinkoje.
Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4. Pastarieji bendrai patyrė 9,7 mln. Eur nuostolį. Tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai, kurių veiklos išlaidos kol kas yra didesnės už gaunamas pajamas. Bankų turtas per metus išaugo 6,1 mlrd. Eur (11 proc.) – iki 61,7 mlrd. Eur.
Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą, kurį praėjusių metų pradžioje pasiūlė Lietuvos bankas. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur.
„Bankai buvo aktyvūs ir skatino buksuojančią ekonomiką, tačiau kartu nenuleisdami kokybės kartelės – vadinamųjų blogų paskolų lygis yra vienas mažiausių euro zonoje. Gyventojus kviečiame pasinaudoti pakilusių palūkanų normų aplinkos teikiamomis galimybėmis: padidėjusiomis indėlių palūkanomis apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo arba, mažėjant būsto paskolų maržai, susimažinti išlaidas refinansuojant paskolas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. Eur. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. Eur.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys S. Krėpšta mano, kad bankų pelningumas 2024 m. bus išskirtinai aukštas. Visgi, anot jo, tokias prognozes lemia neįprastos sąlygos.
„Šiais metais tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas. Jis gali būti panašus į praėjusių metų, galbūt šiek tiek mažesnis, bet viskas priklauso nuo daug faktorių“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė S. Krėpšta.
LB valdybos narys teigė, kad rinkos tikisi bazinių palūkanų normų mažėjimo, o visuomenė pradėjo aktyviau investuoti į terminuotus indėlius. Šie faktoriai, anot jo, ateityje smarkiai sumažins bankų pelną.
„Vėliau, mažėjant palūkanoms ir aktyviau elgiantis indėlininkams, pelnai turėtų sumažėti“, – sakė jis.
„Jeigu visi indėlininkai nuspręstų laikyti terminuotus indėlius, pelningumo situacija pasikeistų iš esmės“, – spėjo jis.
Šimonytė: pratęsus bankų solidarumo mokestį įplaukų nebebūtų
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“.
„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos. Kadangi jis buvo nustatytas tada, kada labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.
„Dabar situacija pasikeitusi, kadangi Europos Centrinis Bankas liovėsi didinti bazinę palūkanų normą. Rinkoje yra įvairių diskusijų, bet tikėtini sprendimai artimoje ateityje į priešingą pusę, o tos palūkanos, kurias bankai moka (...) yra kitokios negu buvo 2022 m. Ta prasme procesas yra apsisukęs“, – sakė ji.
I. Šimonytė tikino, kad Lietuvos bankas (LB) buvo paprašytas atlikti vertinimą šiuo klausimu, ir LB teigimu, pratęsus mokestį nebebūtų jo bazės.
S. Krėpšta antrino, kad nemano, jog bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas.
„Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta.
Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms. Bet, jo teigimu, tokios sąlygos bus tik iki 2025 m.
„Mes pasiūlėme solidarumo įnašo mokėjimą tada, kai pamatėme, kad susiklostė išskirtinės sąlygos, buvo perteklinis bankų pelningumas dėl iššovusių palūkanų ir pakankamai inertiško klientų požiūrio pervedant terminuotus indėlius. Bet mūsų prognozės nurodo, kad šis išskirtinis laikotarpis tęsiasi tik porą metų“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, įskaitant 5 užsienio bankų filialus.