Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas sako didesnių pokyčių kaimyninės šalies parduotuvėse nepastebėjęs. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokie ribojimai paliestų nedidelę dalį Lietuvos eksporto, tačiau vėl gali kirsti šalies transportininkams, kurie per Lietuvą gabena kitų šalių prekes.
Reikalavimai net kioskams
Kaip skelbia portalas belmarket.by, Baltarusijos prekybos ministerija išleido įsaką dėl prekių kvotų, kuriuo nustatė minimalų vietos gamybos prekių asortimentą skirtingo dydžio prekybos vietoms.
Anot rugpjūčio viduryje įsigaliojusio dokumento, parduotuvės, realizuodamos užsienyje pagamintas prekes, privalo užtikrinti, kad jų parduotuvėse būtų ir atitinkamos Baltarusijos įmonių pagamintos produkcijos.
Pavyzdžiui, parduotuvėse su universaliu asortimentu, kurių prekybinis plotas yra nuo 200 kv. m, turi būti siūloma ne mažiau kaip 40 pavadinimų vietos gamybos šokolado (įskaitant ir šokoladinius batonėlius) ir ne mažiau nei trys vietinio pieno rūšys.
Be to, kioskuose turėtų būti parduodama ne mažiau kaip penkių pavadinimų Baltarusijos gamybos šokolado.
Baltarusijos prekybos ministras Valentinas Čekanovas tvirtino, kad asortimento kvotos parengtos tam, kad vartotojai parduotuvėse galėtų rasti viską, ko reikia: pieno, duonos, kopūstų, dešros, mėsos deramos kokybės ir už priimtiną kainą.
Šalies prekybos tinklai pasipiktino tokiu įsaku ir tvirtina, kad jis riboja jų laisvę, formuojant prekių asortimentą.
Didžiausia įtaka – konditerijos gaminiams ir daržovėms
A. Izgordinas laikosi nuomonės, kad jeigu tokio nurodymo būtų paisoma, didesnės įtakos Lietuvos gamintojai nepajustų.
Baltarusija yra šešta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka 5 proc. viso eksporto, o lietuviškos kilmės – tik 1,5 proc. Tiesa, šiemet jis jau maždaug 10 proc. yra sumažėjęs lyginant su pernai.
83 proc. viso Lietuvos eksporto į Baltarusiją sudaro per Lietuvą keliaujančios kitų šalių prekės.
Analitiko vertinimu, jeigu būtų imtasi kasdienių prekių griežto ribojimo ir sumažėtų jų srautai į Baltarusiją, labiausiai nukentėtų Lietuvos transporto sektorius, kuriam jau smogė Rusijos įvestas embargas vakarietiškiems maisto produktams.
Trečdalį maisto produktų eksporto sudaro pašarai gyvūnams, kurie nepatenka į prekybos tinklus, antra pagal dydį Lietuvos maisto eksporto į Baltarusiją – javai, kurie siunčiami produkcijai gaminti.
Trečioji kategorija yra mėsa ir jos eksportas, tačiau ji jau dabar sumenkusi, nes jau ir dabar dėl afrikinio kiaulių maro Lietuva į šią šalį negali eksportuoti kiaulienos gaminių.
Gaminiai iš javų sudaro 8 proc. lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto, konditerijos gaminiai ir daržovės - po 6 proc.
„Taigi jautriausiai sureaguotų daržovės, gaminiai iš javų, miltų, krakmolo, konditerijos gaminiai. Visos kitos kategorijos įtakos nepajustų. Taip pat tokius ribojimus pajustų Lietuvos transporto sektorius“, - komentavo pašnekovas.
Jis sako kol kas iš pramonininkų negirdėjęs apie jų patiriamus sunkumus šioje šalyje.
Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas sako pasikeitimų Baltarusijos parduotuvėse nepastebėjęs.
„Tokie rašyti ar nerašyti reikalavimai pas juos buvo beveik visą laiką. Kiek žinoma iš importo pakeitimo strategijų, kurios egzistuoja Baltarusijoje, 85 proc. maisto produktų ir namų apyvokos daiktų mažmeninės prekybos tinkluose turi būti vietinės kilmės. Tačiau aš tokio dokumento nemačiau, bet tokių kalbų visą laiką buvo“, - DELFI teigė jis.
Pasak komercijos atašė, lietuviškos kilmės produktai parduotuvių lentynose patenka į kitą kainų kategoriją nei vietos produkcija, nes Muitų sąjunga kitų ne savo prekėms taiko maksimalų muitų režimą.
„Pasikeitusių sąlygų aš nepastebiu“, - teigė V. Verbickas.
Pasak jo, Baltarusijoje prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad neva mažmeninėje prekyboje baltarusiškų prekių dalis sumažėjo 2-3 proc. Tada buvo imta aktyviau kalbėti apie įvairius importo ribojimus.
„Iš viso to buvo kilę apribojimai metų pradžioje, pavyzdžiui, importiniam alui ir visai kitai produkcijai. Kaip sako Baltarusijos prekybos tinklų atstovai, pasaulyje natūraliai vyrauja prekyba vietiniais maisto produktais, o visa kita siūloma, kaip pasirinkimo išplėtimas vartotojams“, - kalbėjo pašnekovas.
Baltarusių mėgstamo Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius DELFI sakė jokių baltarusių pirkėjų srautų pasikeitimų nepastebėjęs.
DELFI primena, kad jau vasaros pradžioje Baltarusijos pareigūnai buvo pradėję kalbėti apie importo ribojimus, Tuo metu banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad valstybės pagundai mažinti importą pasiduoda tada, kai susiduria su ekonominėmis problemomis.
„Baltarusija šiuo metu susiduria su nemažomis problemomis, nes jos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos, o Rusijos ekonomikos augimas pastaruoju metu labai sulėtėjo. Kadangi Rusija yra pagrindinė Baltarusijos tiek investicijų, tiek prekybos partnerė, tai atsiliepia ir šios šalies ekonomikai“, - komentavo jis.
Be to, artimiausiu metu Baltarusijai reikės paskolos iš užsienio, o dar net neaišku, kas galės ją suteikti.
