aA
Per metus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo visose apskrityse, penktadienį praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Atlyginimai kaip ant mielių auga visoje Lietuvoje
© DELFI / Domantas Pipas

2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, siekė 774 eurus. Palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. – 60 eurų.

2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, arba „popieriuje“) didėjo visose apskrityse – labiausiai Telšių (10,7 proc.), taip pat Vilniaus apskrityje (10,1 proc.).

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius mokesčius arba „į rankas“) per metus taip pat padidėjo visose apskrityse. Sparčiausiai augo Telšių (12,2 proc.), Vilniaus ir Panevėžio (po 10,7 proc.) apskrityse.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 3,4 proc. Visagino miesto iki 14,5 proc. Trakų rajono, išskyrus Lazdijų rajono savivaldybę (sumažėjo 1 proc.).

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vertinant ketvirčio pokytį (lyginant 2017 m. pirmąjį ketvirtį su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sumažėjo 9 apskrityse (nuo 1,5 iki 3,2 proc.), o padidėjo tik Vilniaus apskrityje (1,1 proc.). Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo Telšių (3,2 proc.), Šiaulių (3,1 proc.), Klaipėdos (2,8 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

2017 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (911,1 euro), Kauno (799,5 euro) ir Klaipėdos (787,6 euro) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė atitinkamai 657,5, 664,8 ir 692,7 euro.

Darbo užmokesčio sumažėjimą 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 0,3 (Kauno) iki 2,3 proc. (Vilniaus), išskyrus Šiaulių (sumažėjo 0,3 proc.), Klaipėdos ir Telšių (sumažėjo po 0,6 proc.) apskritis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo daugelyje (52) savivaldybių. Tik aštuoniose savivaldybėse nedaug padidėjo – nuo 0,3 (Elektrėnų) iki 6,1 proc. (Kėdainių rajono).

2017 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (938,1 euro), Kėdainių rajono (852,1 euro), Klaipėdos ir Kauno miestų (atitinkamai 851,9 ir 820,9 euro) savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 120,5, 34,5, 34,3 ir 3,3 euro.

Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono (581,4 euro), Kalvarijos (587,9 euro) ir Vilkaviškio rajono (595,3 euro) savivaldybėse. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. pirmąjį ketvirtį siekė 356,7 euro.

Per metus išaugo vidutinis darbuotojų skaičius. Lyginant 2017 m. pirmąjį ketvirtį su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, matyti, kad vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 12,1 tūkst. (1 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo Marijampolės (0,6 proc.), Vilniaus (0,8 proc.), Kauno (1,6 proc.), Klaipėdos ir Šiaulių (po 2,6 proc.) apskrityse. Likusiose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo (nuo 0,2 proc. iki 2,4 proc.), o Alytaus apskrityje liko nepakitęs.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 33 savivaldybėse, labiausiai – Birštono (15,8 proc.), Pagėgių (9 proc.), Ignalinos rajono (8,8 proc.), o sumažėjo 27 savivaldybėse, daugiausia - Lazdijų rajono savivaldybėje – 15,5 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 12 tūkst. (1 proc.). Tai lėmė padidėjęs darbuotojų skaičius beveik visose (8) apskrityse (nuo 0,3 proc. iki 1,4 proc.). Panevėžio ir Utenos apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo (atitinkamai 0,3 ir 1 proc.).

Per pirmąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 23 savivaldybėse, labiausiai – Švenčionių ir Panevėžio rajonų (atitinkamai 11,6 ir 5,1 proc.). Likusiose (37) vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo nuo 0,2 proc. (Vilkaviškio rajono) iki 14,2 proc. (Birštono).

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naktį neveiks „Luminor“ interneto ir mobilus bankai (1)

„ Luminor “ bankas naktį iš antradienio į trečiadienį vykdys techninius darbus, dėl kurių...

Įtariami sukčiai keliaus į teismą: padaryta žala – 400 tūkst. eurų (9)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos...

Verslas pasinaudojo mažiau nei trečdaliu valstybės pagalbos krizei įveikti (4)

Lietuvos verslas iš 516 mln. eurų su Europos Komisija (EK) suderintos valstybės pagalbos...

STT: renkantis karšto vandens tiekimo būdą dalis daugiabučių gyventojų diskriminuojami (2)

Teisinės spragos apsunkina gyventojus pasirenkant karšto vandens tiekimo daugiabučiams būdą,...

STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl uosto vadovo konkurso

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželio pabaigoje nusprendė atsisakyti pradėti...

Top naujienos

Infektologė – apie tai, kokia COVID-19 situacija gali būti rudenį: yra keli galimi scenarijai (32)

Su vienu COVID-19 išbandymu Lietuva susitvarkė palyginus gerai, tačiau kas mūsų dar laukia?...

„Žalgirio“ medžioklė baigta: Šaro regalijas Kaune perima austras Schillerio ir Motiejūno komentarai (118)

Likus dviem su puse mėnesio iki naujojo Eurolygos sezono pradžios Kauno „Žalgirio“...

Per vakar dieną patvirtintas tik vienas naujas susirgimo koronavirusu atvejis (3)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 14 d. 9 val. duomenimis, per vakar dieną...

Druskininkų vandens parke konfliktas dėl sauskelnių sukėlė aštrias reakcijas: į pagalbą buvo pakviesti apsaugininkai (38)

Atostogos neįsivaizduojamos be smagių maudynių. Deja, ne visada jos būna smagios. Taip nutiko...

Įsigaliojus naujausiems reikalavimams meistriukams, autoservisai numato kainų pokyčius (241)

Nuo liepos 1 d. būstų ir automobilių remontininkams , auklėms verslo liudijimai nebeišduodami....

Viktoras Uspaskichas: taip, koalicija su konservatoriais – galima (631)

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako neturįs tiek nuodėmių, kad po Seimo rinkimų...

Vilnietė 2 kartus pateko į gėdingą situaciją viduryje miesto: įspėja visus vairuotojus, kaip lengva viešai apsijuokti (123)

Laiku prisipilti kuro – būtinybė ne tik sklandžiai kelionei, bet ir ilgesniam automobilio...

Situacija Kalnų Karabache kaista: Armėnijos miestelio meras pranešė apie prasidėjusį Azerbaidžano kariuomenės apšaudymą (1)

Azerbaidžano kariuomenė antradienį pradėjo Armėnijos šiaurės rytuose esančio Berdo...

The Economist

Ginčytinas referendumas rodo, kad Putino legitimumas blėsta (5)

Įpintas į patrauklių priemonių puokštę, pasiūlymas pratęsti jo valdymą buvo priimtas.

Pasirašė remonto sutartį ir nustėro: dėl išnykstančio rašalo teks smarkiai permokėti (19)

Maskvos rajono tarybos narė tvirtina, kad miesto sutartis dėl lifto pakeitimo daugiabučiame name...

|Maža didelių žinių kaina