Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas, surinkti duomenys rodo, kad apgaule galimai buvo įgyta 230 tūkst. eurų, dar pasikėsinta įgyti per 200 tūkst. eurų, tačiau pareigūnai spėjo tam užkirsti kelią.
Įtariama, kad asmenys, siekdami gauti ES paramą, panaudojo 8 veiklos nevykdančias įmones, imitavo tarpusavio sandorius, vykdė mokėjimus „ratu“, taip apgaule sukurdami įspūdį, kad turi pakankamai lėšų prisidėti įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus. Įtariama, kad visoms įmonėms neoficialiai vadovavo ir schemą organizavo viena moteris.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, prisidengę 3 įmonių vardais, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė paraiškas gauti ES ir Lietuvos biudžeto lėšas, skiriamas Lietuvos kaimo plėtros 2010–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ ir veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
R. Urbonas pasakojo, kad įtariamieji buvo pateikę tris paraiškas paramai gauti. Visų pirma jie žadėjo pirkti fasavimo ir pakavimo įrangą ir prašė finansuoti 40 proc. jos kainos. Tačiau paraiškose įrangos kaina dirbtinai buvo padidinta dvigubai, tokiu būdu išvengiant būtinybės investuoti nuosavas lėšas.
Antruoju projektu buvo siekiama įsigyti spaudos ant marškinėlių įrangą, jos kaina taip pat dirbtinai padidinta du kartus.
Tam buvo pasitelktos įvairios susijusios įmonės, kurios esą įrangą turėjo parduoti už nurodytą kainą. Visgi rinkoje tokios įrangos kaina yra gerokai mažesnė nei nurodyta paraiškose.
Be to, pareigūnai nustatė, kad įtariamieji šią įrangą įsigijo, tačiau veiklos, kuriai buvo skirta parama, nevykdė. Įrengimai net nebuvo pajungti. Skaičiuojama, kad galimai apgaule įgyta per 36 tūkst. eurų.
Jau FNTT vykdomo tyrimo metu paramos buvo prašoma ir pastato, kuriame žadėta vykdyti veiklą, statyboms. Projektą NMA finansavo 50 proc., todėl įtariamieji, siekdami neprisidėti savo nuosavomis lėšomis, galimai susitarė su rangovu ir suklastojo sąmatą, dvigubai padidindami darbų kainą. Įtariama, kad rangovas ir projekto vykdytojas vykdė mokėjimus „ratu“, siekdami sudaryti įspūdį, kad patiriama kur kas daugiau išlaidų, nei buvo numatyta, siekdami įgyti kuo daugiau ES lėšų. Projekto vykdytojas NMA pateikė mokėjimo prašymą 200 tūkst. eurų sumai, tačiau dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo lėšos išmokėtos nebuvo.
Vykdydami tyrimą, pareigūnai Vilniuje, Kaune, Lazdijuose, Akmenėje ir kituose miestuose surengė 40 kratų, įtarimai pareikšti 9 asmenims, sprendžiama dėl įtarimų pareiškimo trims juridiniams asmenims. Du pagrindiniai įtariamieji buvo suimti, kad netrukdytų tyrimui.
Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto spaudos konferencijoje teigė, kad įtariamųjų naudotas veiklos modelis nėra unikalus, jis sutinkamas dažname tyrime dėl ketinimų pasisavinti Europos Sąjungos paramą.
„Tokie asmenys paprastai veikia per savo pačių įkurtas ar susijusias įmones, kad galėtų nustatyti kainas, kurios neturi nieko bendra su rinkoje vyraujančiomis kainomis. Šiuo atveju taip pat buvo naudojamos tokios įmonės“, – kalbėjo prokurorė.
Tačiau šįkart buvo įtraukta itin daug asmenų, kurie apie tai net nežinojo.
„Nustatėme tikrai didelį kiekį žmonių, kurie nežinojo, kad dalyvauja nusikalstamuose veiksmuose, tiesiog buvo naudojami jų duomenis. Tai šiek tiek apsunkino tyrimą, nes išplėtė įtariamų asmenų skaičių“, – sakė J. Steponavičiūtė-Otto.
Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
