Apie ministerijų sujungimą kalbama Vyriausybės programoje. „Vykdydami valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinsime ministerijų skaičių, panaikindami dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojasi, ir jas įgyvendinančias institucijas“, – rašoma joje.

Sprendimą dėl naujo pavadinimo – Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato – ministerijos Vyriausybė turėjo priimti trečiadienį, tačiau kaip pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, klausimas iš posėdžio darbotvarkės išbrauktas.

„Atsižvelgiant į tai, kad didžiulis krūvis ir dėmesys yra kreipiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šiai ministerijai turbūt artimiausioje perspektyvoje teks priimti labai daug sprendimų. Todėl manau, kad tos diskusijos vis dar vyksta. Tikėkimės, kad tie sprendimai bus priimti racionalūs ir patys geriausi“, – aiškino jis.

Įstatymo projektuose numatoma, kad jungtinė ministerija veiklą pradėtų nuo spalio 1 dienos, tačiau K. Mažeika nepatikslino, kuriam laikui klausimas atidedamas.

Vyriausybė anksčiau dar planavo į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją, tačiau ministru tapus Andriui Palioniui, klausimas iš pradžių atidėtas, o 2019 metų pabaigoje jo išvis atsisakyta.

Beje, kaip pastebėjo ministerijų jungimui prieštaravę Aplinkos ministerijos specialistai, Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną praktika parodė, kas atsitinka vykstant reorganizacijai ir nesuvaldžius proceso.

„Visų pirma prarandami žmogiškieji ištekliai, kurie yra sukaupę didžiausią patirtį ir turi geriausiais kompetencijas“, – rašoma įstatymų projektų derinimo pažymoje.

Užsiimtų klimato kaita

Vyriausybės nutarimą dėl ministerijų jungimo lydi trys įstatymų projektai. Pirmame numatoma, kad Lietuvoje liktų 13 ministerijų. Antrasis projektas – naujas, jame aprašyta, kaip turėtų būti panaikinta Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o trečiajame klimato kaitos politikos formavimas perimamas iš aplinkos ministro ir perduodamas Vyriausybės žinion.

„T. y. klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme numatytas funkcijas, įskaitant ir apyvartinių taršos leidimų politiką bei klimato kaitos programos valdymą, klimato kaitos valdymo politikos strategijos rengimą, žiedinės ekonomikos politikos formavimą bei klimato kaitos ir pastatų atnaujinimo programų valdymą“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Tuo metu Aplinkos ministerija liktų atsakinga už žemės ir miškų politiką, atliekų tvarkymą ir statybų sektorių.

„Po reorganizavimo veiksiančią ministeriją pavadinus Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija, tokiu būdu būtų pabrėžiamas šiuolaikiškas požiūris į darnaus ekonominių, energetinių ir klimato procesų vystymo svarbą“, – teigia projektus parengę Energetikos ministerijos Teisės skyriaus specialistai.

Konsolidavus ministerijas ir dalį Aplinkos ministerijos funkcijų, planuojamas iki 10 proc. darbuotojų skaičiaus sumažėjimas (bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų, vadovybės).

Planuojama, kad dėl šios priežasties nuo 2021 metų kasmet galėtų būti sutaupoma iki 900 tūkst. eurų biudžeto lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

Tačiau biudžeto lėšos būtų reikalingos iškaboms, dokumentų blankams, antspaudams, spaudams, kuriuose nurodomi pareigų pavadinimai, valstybės tarnautojų pažymėjimams pakeisti, tinklalapiams ir informacinėms sistemoms patikslinti.

„Planuojama, kad šios išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Planuojama, kad reorganizavimo kaštai bus dengiami ministerijų, dalyvaujančių reorganizavime, lėšomis“, – rašoma dokumente.

Ramūnas Karbauskis

Logiška, bet tikisi sugrįžti

R. Karbauskis sakė, kad koronaviruso krizės metu Vyriausybės priimtas sprendimas yra logiškas.

„Tokiomis aplinkybėmis, kai turime dirbti karantino sąlygomis, manau, sprendimas atidėti kažkuriam laikui yra logiškas. Visa tai reikalauja ne tik pokalbių virtualiose konferencijose. Tai ir techniniai, ir fiziniai sprendimai“, – sakė jis.

Valdančiųjų lyderis pastebėjo, kad šiuo metu COVID-19 situacija Lietuvoje yra valdoma.

„Jei tai tęsis, bus galima kalbėti apie kai kurių karantino formų palengvinimą. Galbūt atidarymą verslų, kurie šiandien yra uždaryti. Gal karantinas nebus 3 ar 4 mėnesių klausimas. Tokiu atveju niekas nepavėluos, o jei prireiks, tada pakeisime įstatymą“, – sakė R. Karbauskis.

Pasiteiravus, ar su ministerijų jungimu gali pasikartoti kraustymosi į Kauną scenarijus, R. Karbauskis nurodė į kitą Vyriausybės sprendimą.

„Dėl Žemės ūkio ministerijos dar prieš krizę buvo kalbama, kad turi būti Vyriausybės sprendimas dėl Žemės ūkio akademijos bazės Noreikiškėse. Tačiau prasidėjus krizei, tas klausimas nėra aktualiausias. Būtų keista, jei apie tai kas nors šnekėtų“, – sakė jis.

Dainius Kreivys

Siūlo kitokį sprendimą

2008–2011 metais ūkio ministru dirbęs D. Kreivys sakė, kad šiuo metu ministerijų jungti negalima.

„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė galbūt atsižvelgė į tokį Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Dar reiktų kuo greičiau skirti ministrą, kuris galėtų vadovauti besiklostančiai situacijai.

Matome, kad pinigai, kurie turi pradėti lietis į ekonomiką ir verslą, dar sunkokai juda. Ministro paskyrimas būtų kaip vado, kuris būtų atsakingas už visus procesus. Gerai, kad jungimas sustabdytas, o aš asmeniškai manau, kad jis apskritai nereikalingas“, – sakė jis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys priminė, kad jam pačiam teko Ūkio ir Energetikos ministerijas „atskirti“.

„Galiu pasakyti, kad iki tol ministras užsiiminėjo tik energetika. Ūkio ministerijoje buvo tik energetikos klausimas, nes jis buvo dominuojantis. Ekonomikos klausimams laiko skiriama nebuvo. Tai galime grįžti ten pat, kur buvome“, – „Delfi“ sakė jis.

D. Kreivys siūlė vietoje ministerijų jungimo rinktis kitą kelią. „Geriau iš Vidaus reikalų ministerijos paimti visą regioninę politiką ir ir prijungti prie Ekonomikos“, – svarstė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)