Utenoje įsikūrusioje polietileno pakuočių gamykloje „Umaras“ šiuo metu dirba 135 darbuotojai. Įmonės direktorius V. Samsonas teigia, kad šiais metais priimta apie 20 naujų darbuotojų. Kitais metais planuojamas apie 20 proc. augimas.
Prekyba virto gamyba
Pats inžinieriaus-mechaniko profesiją turintis verslininkas pasakojo, kad idėja užsiimti savo verslu gimė vos Lietuvai sulaukus nepriklausomybės.
„Dirbau netoliese esančioje gamykloje, kuri remontavo žemės ūkio techniką. Po to atėjo nepriklausomybė ir supratau, kad reikia kažką daryti“, – prisiminė V. Samsonas.
Prieš 21 metus vyras įkūrė savo įmonę. Iš pradžių verslininkas užsiėmė plastmasės žaliavos prekyba.
1997 m. prasidėjus krizei vyras suprato, kad turint žaliavos reikia pradėti užsiimti ir gamyba.
„Niekada negalvojau, kad užsiimsiu gamyba, nes tai sunkus procesas, bet krizė pakeitė požiūrį. Bėda buvo ta, kad buvome užsipirkę daug žaliavų, o kainos stipriai krito“, – pasakojo verslininkas.
Šiuo metu gamykloje per dieną Utenoje esančioje gamykloje per dieną pagaminama apie 30 tonų produkcijos. Dirbama keturiomis pamainomis visą parą. Polietileno pakuotės gaminamos statybos įmonėms, prekybos centrams, žemės ūkiui, maisto pramonei. Lietuvoje „Umaro“ gamykloje pagamintoje pakuotėje pardavinėjamas pienas, cukrus.
Paklaustas, kuo lietuviškos polietileno pakuotės žavesnės klientams už kiniškas, V. Samsonas teigė, kad Lietuva gali suteikti logistikos pranašumų. Be to, lietuvių įmonė yra lankstesnė – gali gaminti mažesnėmis partijomis.
Investuoja į naujus produktus
Tikriausiai daugelis ekologijos šalininkų kreivai pažiūrėtų į Utenoje verslą vystantį lietuvį. Kasdien Utenoje užgimsta apie 30 tonų produkto, kuris sunkiai ir ilgai yra.
V. Samsonas tikino, kad, jei ne jis, pakuotes gamintų kažkas kitas, o ekologijos klausimas bus išspręstas, kai tik bus sukurta tinkama ir prieinama ekologiška žaliava.
Pasak įmonės vadovo, gamyklos darbuotojai dirba kartu su Kauno politechnikos institutu, bandydami patobulinti polietileno pakuotėms naudojamą medžiagą.
„Kuriame produktus su krakmolo įterpiniais plėvelėje. Tokia plėvelė turi būti yranti. Tačiau tai sudėtingi dalykai, nes reikia atskirai pasigaminti krakmolą“, - kalbėjo verslininkas.
Bendrovė nuolat tobulina savo produktą įgyvendindama ir technikos atnaujinimo projektus. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, bendrovė yra gavusi apie 2 mln. Lt paramą fleksografinės spaudos linijos įsigijimui.
Antras verslas gimė iš aistros
Vadovavimas polietileno gamyklai tik vienas iš V. Samsono įkurtų verslų. Vyras juokiasi, kad ši gamykla – meilė iš išskaičiavimo, tačiau jis savo tikrąją meilę – automobilių lenktynes – taip pat sugebėjo paversti sėkmingu verslu, kuriam dabar vadovauja sūnus Martynas.
„Nuo studentiškų laikų sportavau su automobiliais. Išmokau dirbti savo rankomis“, - pasakojo verslininkas.
1997 m. vyras sugalvojo vėl grįžti į lenktynes. Pradėjęs ieškoti sportinės pavarų dėžės V. Samsonas suprato, kad šios prekės pasiūloje yra trūkumas.
„Nusprendžiau pasigaminti pats, o iš to išaugo nauja įmonė („Samsonas motorsport“ - red.), gaminanti sportines pavarų dėžes įvairiems sportiniams automobiliams“, - džiaugėsi verslininkas.
V. Samsonas teigė, kad Lietuvoje pagamintomis sportinėmis pavarų dėžėmis naudojasi dauguma Lietuvos automobilio sporto profesionalų, tačiau didžioji dalis produkcijos keliauja į užsienį. Pašnekovo teigimu, per dieną gamykloje surenkamos apie dvi sportinės pavarų dėžės.
