Miglota ateitis
„Nors mediena brangsta, tačiau auga ir jos paklausa. Šį sezoną Klaipėdos apylinkes kuru dar aprūpinsime, tačiau jei kitais metais poreikis dar didės, medienos gali pritrūkti“, – pajūryje susidariusią padėtį analizavo Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.
Miškininkai pajuto, kad klaipėdiečiai priemiesčiuose masiškai pradėjo statyti namus, kuriems apšildyti žiemą yra vienintelis pasirinkimas – kietasis kuras. Žmonės renkasi malkas kaip pigesnį variantą.
Be to, dėl medienos kaunasi ir pramonininkai. Urėdo žiniomis, Lietuvoje per metus pagaminama apie 6 mln. kubinių metrų medienos, o vien Kazlų Rūdoje ir Klaipėdoje įsikūrusiems medžio plaušo plokščių gamintojams reikia apie 1 mln. kubinių metrų žaliavos.
Pabrango penktadaliu
Brangiau už malkas šiemet teks mokėti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų regionų gyventojams.
„Malkų nebespėjame ruošti, nes paklausa labai didelė. Šiuo metu kurą vežame socialiai remtiniems žmonėms. Tik po to, kai juos aprūpinsime, pradėsime pardavinėti kitiems“, – pasakojo Kauno miškų urėdijos urėdas Juozas Jarmalavičius, nesuprantantis, kodėl žmonės nesistengia kuro pasirūpinti iš anksto.
Šiomis dienomis įsigytos malkos tikrai nebus tokios kokybiškos, kaip parsivežtos bent jau prieš pusę metų ir spėjusios išdžiūti – rudenį medis pats šlapiausias.
Antros masinio pirkimo bangos laukiama po pirmųjų šalčių.
„Perdirbimo įmonės pradėjo pirkti prastesnės kokybės medieną. Be to, per metus medienos kaina išaugo apie 20 proc. Pernai kubinį metrą malkų be PVM vidutiniškai parduodavome po 51 litą, o šiandien – jau po 66 litus. Tokia kaina yra malkas perkant miške“, – pasakojo urėdas.
Jo žiniomis, brangstančią medieną žmonės jau keičia durpių briketais, anglimis ar dujomis.
Trūksta darbininkų
„Malkos brangsta ne tik dėl to, kad už medieną reikia mokėti daugiau. Atlyginimai taip pat kyla. Pavyzdžiui, pernai už vieno kubinio met-ro paruošimą darbininkams mokėjome po 16 litų, šiemet – jau po 20 litų. Darbininkai, jausdami, kad infliacija graužia jų atlyginimus, reikalauja dar didinti užmokestį“, – nelinksmas naujienas patvirtino A.Baranauskas.
Nors miške galima neblogai uždirbti (patyręs medkirtys per dieną gali paruošti iki 10 kubinių metrų malkų), tačiau fiziškai tai – sunkus darbas ir norinčiųjų gamtoje mojuoti grandininiais pjūklais trūksta.
Urėdija skaičiuoja, kad už kubinio metro malkų paruošimą mokama 20 litų, dar tiek pat kainuoja ją transportuoti iš miško iki sandėlio. Be to, reikia įskaičiuoti ir paties miško kainą.
Paklausa didėja
Brangiau šiemet teks mokėti ir tiems gyventojams, kurie savo namus šildo anglimi ar pjuvenų briketais.
Bendrovės „Grasta“ Gargždų kietojo kuro sandėlio vedėjas Romualdas Eitutis pasakojo, kad nuo spalio 1 d. akmens anglis pabrango 25 litais – iki 350 litų už toną.
Tačiau, anot pašnekovo, nemažai klientų iš Klaipėdos, Gargždų, Kretingos ir apylinkių jau įpratę kuru pasirūpinti iš anksto – dar vasarą. Šie gyventojai akmens anglių suspėjo įsigyti už seną kainą.
„Grastos“ direktorius Kazys Stasiūnas teigė, kad pernykšte kaina anglis buvo parduodama iki spalio.
„Šio kuro paklausa auga, nes malkomis kūrenti sudėtingiau – jas reikia džiovinti, nuolat mesti į krosnį. Žmonės mielai perka ir po 25 kg ar 50 kg fasuotas anglis, jas patogu dėti į naujo modelio krosnis – ten telpa visas maišas“, – apie pirkėjų įpročius pasakojo verslininkas.
Įmonės vadovas skaičiuoja, kad šį šildymo sezoną šeimos išleis apie porą šimtų litų daugiau nei pernai, nes namams apšildyti per žiemą reikia 3–5 tonų anglies.
Kuras trims dienoms
Žmonės jau baigia pamiršti sovietinius laikus, kai anglį į namus veždavo sunkvežimiais. Dažnai pas prekybininkus atvažiuojama lengvuoju automobiliu ir į bagažinę pasikraunama keletą anglies maišų. Tokio kiekio užtenka kelioms dienoms arba savaitei.
„Kietuoju kuru namus šildantis žmogus nėra pats mokiausias pirkėjas. Pernai pusė visos parduotos anglies buvo supakuota – ją nupirko žmonės. Įmonės vis dar mieliau įsigyja nepakuotą kurą“, – neslėpė K.Stasiūnas.
Visai kitokia padėtis dėl pjuvenų briketų, kuriais įmonė irgi prekiauja.
„Nors tai patogus kūrenti kuras, tačiau mūsų pirkėjui dar per brangus. Dauguma Lietuvoje pagamintų briketų išgabenami į Vakarus, kur valstybės asmenims, naudojantiems ekologinį kurą, kompensuoja dalį išlaidų“, – tvirtino verslininkas.
Tona šio kuro kainuoja iki 600 litų. Pernai – 550–580 litų.
Kainų dar nenustatė
Iki Naujųjų metų Klaipėdoje šilumos kainą žadama išlaikyti tokią pačią, kaip ir praėjusį sezoną – 12,37 cento už kilovatvalandę.
Tačiau jau žinoma, kad nuo sausio Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, šildymas brangs.
Bendrovės „Klaipėdos energija“ Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Kęstutis Jonkus dienraščiui „Klaipėda“ teigė, kad ateinančių metų šildymo kainos uostamiestyje paaiškės tik lapkričio mėnesį.
Kaip smarkiai šildymas brangs, esą priklausys nuo to, kiek pakils iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, taip pat mazuto kainos.
Nors klaipėdiečiai turi sukaupę mazuto atsargų, jos nėra neišsenkamos.
„Manome, kad šiluma turėtų brangti apie 15–20 proc.“, – kiek anksčiau „Klaipėdai“ yra prognozavęs K.Jonkus.
