„Gali balsuoti tie, kas mano, kad tas paketas turi būti visas, jie gali balsuoti „už“. Laisvės partija neprivalo už jį balsuoti, nes turi žiūrėti į savo programą, atsižvelgti į savo pažadus ir lūkesčius. O lūkesčiai yra: kad Lietuvoje vidurinė klasė didėtų, o ne mažėtų, kad savarankiškai dirbantys būtų motyvuoti toliau dirbti skaidriai, kad iš Lietuvos nebėgtų, kad ateitų investicijos“, – pirmadienį TV3 teigė A. Armonaitė.
Partijos pirmininkė nemano, kad galimas Laisvės partijos pasirinkimas nebalsuoti už mokesčių reformą, reikštų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) palaikymo civilinės sąjungos įstatymo projektui ar mažo kiekio marihuanos dekriminalizacijai nutraukimą. Anot jos, siekiant įvykdyti tokias reformas, negalima „mainytis“ balsais.
„Mokesčiai yra labai svarbi tema ir aš atsiečiau dekriminalizaciją ar civilinę sąjunga nuo jos. Tai nėra susijusios temos ir aš netikiu, kad TS-LKD nariai, kurie balsavo už civilinę sąjungą, staiga sakytų, jog yra prieš tai. Tai būtų labai liūdna ir tuo nusiviltų ne tik laisvės partija, bet ir labai daug Lietuvos žmonių“, – sakė ji.
Nepritaria Finansų ministerijos siūlymui mažinti prezumpcines sąnaudas
Taip pat A. Armonaitė teigė, kad dabartiniam mokesčių reformos projektui pritarti negalima ir dėl neaiškios Finansų ministerijos ir Vyriausybės pozicijos individualios veiklos aspektu. Anot jos, net Finansų ministerijai keičiant bazinę poziciją, ir toliau yra siūloma mažinti prezumpcines veiklos sąnaudas, kam Laisvės partija nepritaria.
„Finansų ministerijos pozicija keitėsi ir dabar jau ir žmonėms, užsiimantiems individualia veikla yra sunku susigaudyti, kokia yra ta bazinė pozicija. Aš tik pasakysiu, kad netgi pasikeitus pozicijai, vis tiek išlieka prezumpcinių sąnaudų mažinimas, kas de facto reiškia mokesčių didėjimą. Mes norėtume dar apie tai pasikalbėti“, – teigė A. Armonaitė.
„O kodėl reikia sąnaudų mažinimą vykdyti? Turint aukštesnes prezumpcinės veiklos sąnaudas sukuriama daugiau laisvės įsigyti reikalingas priemones. Mes pasižiūrėjome į kai kurių kitų šalių, tokių kaip Vokietija, praktiką ten leidžia labai daug ką įsitraukti“, – tikino ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
