„Armėnijos Respublikos prezidentas S. Sargsianas pareiškė apie Armėnijos Respublikos sprendimą stoti į Muitų sąjungą ir žengti tuo tikslu reikalingus praktinius žingsnius, o vėliau – dalyvauti Eurazijos Ekonominės Sąjungos formavime. Rusijos prezidentas V. Putinas palaikė tokį Armėnijos Respublikos sprendimą ir išreiškė Rusijos pasirengimą visokeriopai paremti šį procesą“, – sakoma dokumente.
Po derybų surengtoje spaudos konferencijoje V. Putinas pabrėžė, kad Rusija „visokeriopai parems šį procesą“.
„Esu įsitikinęs, kad Jerevano prisidėjimas prie integracinių Eurazijos struktūrų suteiks galingą impulsą abipusiškai naudingam ekonominiam bendradarbiavimui“, – sakė Rusijos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Rusija yra svarbus prekybos partneris Armėnijai, kurioje dirba apie 1300 Rusijos bendrovių. Jų veiklos spektras yra platus – apimantis ir dujų, atominės energijos, hidroenergijos, transporto, telekomunikacijų ir finansų sferas.
V. Putinas paminėjo kelis stambius projektus – koncerno „Gazprom“ dalyvavimą dujotiekio Iranas-Armėnija tiesime, „InterRAO EES“ dalyvavimą atnaujinant Sevano-Razadano hidroenergetikos kaskadą.
Rusijos prezidentas dar pranešė, kad tokie Rusijos bankai kaip „Vneštorgbank“ ir „Gazprombank“ ketina plėsti savo veiklą Armėnijos bankininkystės sektoriuje.
L. Linkevičius: Armėnijai pasirinkus Rusijos Muitų sąjungą, ji negali tikėtis sutarties su ES
Armėnijai pasirinkus prisijungti prie Rusijos kuriamos Muitų sąjungos, ji negalės pasirašyti laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Lietuva.
"Vadinasi, ji nepasirašys laisvos prekybos sutarties su ES, jeigu toks yra apsisprendimas. Tuo koreguojasi situacija, mažėja ambicijų lygis dėl integracijos ir bendradarbiavimo su ES", - BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Armėnijos prezidento pareiškimą.
"Gerbiame bet kokį šalių pasirinkimą, bet abiejų sutarčių šalys negali pasirašyti dėl skirtingų tarifinių reikalavimų", - sakė ministras.
Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES parafuos per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.
Politologas V. Jurkonis: Armėnijos sprendimą galima vertinti kaip nevilties ženklą
Armėnijos sprendimą prisidėti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos lėmė Maskvos spaudimas, sako politikos ekspertas Vytis Jurkonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo teigimu, Armėnijos prezidento pareiškimas, kad jis pasirinko Rusijos siūlymą, tuo sužlugdydamas galimybę pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES, gali būti vertinamas ir kaip nevilties ženklas.
"Toks pareiškimas daugeliui sakiusiųjų, jog Armėnija yra viena priklausomiausių valstybių nuo Rusijos, neturėtų stebinti. Kita vertus, šiai dienai Muitų sąjungos su Baltarusija, Kazachstanu ir Rusija naudingumas bei efektyvumas, kai Armėnija neturi tiesioginės sienos nė su viena iš minėtų valstybių, neįtikina", - BNS sakė V.Jurkonis.
"Neabejotina, kad tai didesnio žaidimo dalis – Rusijos Federacija didina spaudimą Rytų partnerystės valstybėms, jog jos nepasirašytų asociacijos sutarčių. Armėnijos geografinė padėtis ir sudėtingi santykiai su kaimynais yra nepavydėtini. Šį pareiškimą galima traktuoti ir kaip tam tikrą nevilties ženklą dėl gana neapibrėžtos Armėnijos situacijos. Bet kuriuo atveju, vargu, ar Rusija bei Muitų sąjunga yra geresnė alternatyva europietiškai perspektyvai", - teigė jis.
Armėnijos prezidentas apie ketinimus prisidėti prie Muitų sąjungos pareiškė antradienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.