Didžiausi išžvalgyti dolomito telkiniai yra Pakruojo rajone. Tačiau neseniai pasigirdo šių telkinių naudotojų aimanos: jau 50 metų eksploatuojamuose karjeruose baigiasi dolomito atsargos! O telkinio, esančio miško teritorijoje, eksploatuoti neleidžia Miškų įstatymas.
Išteklių - šimtai milijonų kubinių metrų
Dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik arčiausiai žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys klodai. Visi ištyrinėti telkiniai bei prognoziniai plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose. Detaliai išžvalgytų dolomito išteklių kiekis 2010-aisiais siekė 109,08 mln. kub. m. Daugiausia dolomito iškasama Pakruojo r., Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose. Joniškio rajone kasamas Skaistgirio dolomito telkinys.
Dolomito gavybą Lietuvoje vykdo šešios įmonės. Gavybos apimtis 2010 metais buvo 1150 tūkst. kub. m. Mokslininkų skaičiavimu, detaliai išžvalgytų išteklių pagal aukščiausią pasiektą (2008 m.) gavybos lygį užtektų 46 metams.
Karjeras miško link
Dolomitų karjerų Pakruojo r. eksploatuotojai AB „Dolomitas“ ir AB „Klovainių skalda“, baigiantis šių naudingųjų iškasenų klodams eksploatuojamuose karjeruose, sumanė juos pratęsti į miškų teritoriją, mat po mišku aptikti dideli dolomito kiekiai.
Pakruojo rajone, o ir kaimyniniame Pasvalio yra dolomito. Bet, pačių verslininkų teigimu, persikėlimai iš vienos vietos į kitą labai pabrangintų kasybos įmonių produkciją, kuri daugiausia naudojama keliams tiesti.
Tačiau verslininkų sumanymą kastis po mišku niekais paverčia Miškų įstatymas, draudžiantis miško žemę paversti karjeru naudingoms iškasenoms išgauti, kai tokių iškasenų telkinių yra kitose vietose.
Be to, jeigu miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir būtų suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose, asmenys už valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Ši sąlyga nepriimtina kasybos verslininkams, nes gerokai paplonintų jų pinigines.
Miškus saugo įstatymas
Pakruojo r. urėdas Kazys Gudas verslininkams ramiai pataria naudoti išteklius, vadovaujantis įstatymu. Na, o Miškų įstatymas draudžia kastis po mišku. Urėdas nevadintų tragedija, jeigu dėl dolomito karjero pratęsimo būtų iškirsta 10-15 hektarų miško. Bet, pasak jo, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo privalo griežtai laikytis įstatymo. Ir ne į tokį plotą pretenduoja verslininkai, o į 220 ha miško.
Urėdas pripažįsta, kad tas miškas, užaugęs pokario metais ant dolomito klodų, nėra labai vertingas. Jame dominuoja minkštieji lapuočiai: alksniai, drebulės, beržai, uosiai. Tam miškui dabar 60-70 metų. Tad gal tegul jis dar 20-30 metų paauga. Juk Pakruojo r. miškingumas – tik 20 proc., 13 proc. mažesnis negu Lietuvos miškingumo vidurkis. Todėl sprendžiant miško žemės šiame rajone pavertimo kitomis naudmenomis klausimą reikėtų spręsti atsižvelgiant į miško rekreacinę paskirtį, ekologiją.
Vadai rengiasi šturmuoti ministerijas
„Mes parengėme dokumentus susitikimui su naujaisiais aplinkos, ūkio, susisiekimo ministrais. Informuosime juos apie šią situaciją. Manau, kad atrasime sprendimo būdus ir viskas bus gerai, - optimistiškai nusiteikęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Antanas Bartulis. - Miškininkai įsiklausydavo į Aplinkos ministerijos buvusių vadovų poziciją. O kaip bus dabar, negaliu pasakyti, aš jų nuomonės nežinau.“
Šiuo metu Petrašiūnų II karjero plotas – 500 hektarų. Bet eksploatuojama tik pusė jo. Mat 220 ha dar nesutvarkyti dokumentai. Tai reiškia, kad šiam plotui eksploatuoti dar reikia gauti leidimą pakeisti miško žemę į kitas naudmenas ir sumokėti kompensaciją. Baigus eksploatuoti karjerą reikės rekultyvuoti ir jame atsodinti buvusį mišką. Tik taip rekultyvuotas karjeras bus perduotas vėl tai pačiai urėdijai, iš kurios jis buvo paimtas.
Mokesčiai padidėjo ir nieko neatsitiko
Nuo šių metų padidinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifai. Pavyzdžiui, už kubinį metrą sausų durpių reikėdavo mokėti 62 centus, tai šiemet daugiau nei tris kartus – 2 Lt/kub. m. Dolomito 1 kub. m kainavo 1,3 Lt, dabar – 2,5 Lt.
Kai buvo rengiamos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos, kuriomis buvo numatyta padidinti tarifus, verslininkai sukėlė didžiulį šurmulį, pranašavo kasyba užsiimančių įmonių bankrotą. Bet pranašystės neišsipildė.
Lietuvos karjerų asociacijos vadovas A. Bartulis „ŪP“ aiškino, kad mokesčio už gamtos išteklius padidinimas sumažino mūsų smėlio ir žvyro karjerų produkcijos konkurencingumą, nes į Lietuvą pradėjo gabenti lenkišką smėlį ir žvyrą, žinoma, už mažesnę kainą.
„Kai padidėja oficialių įmonių kainos, suaktyvėja šešėlinė rinka, atsiranda nelegalūs karjerai, nemokantys jokių mokesčių. Kylant mokesčiams jie dar labiau atkuto. Jeigu šiaip taip laikomės, tai nereiškia, kad čia viskas gerai ir kad padidindama mokesčius valstybė protingai pasielgė“, - sakė A. Bartulis.
Karjerų asociacijos vadovas priminė, kad bendrovė dolomitinės skaldos kainą pakėlė 7-8 proc. dar pirmą šių metų pusmetį. Todėl asfaltbetonio mišiniams, gelžbetonio konstrukcijoms, betonui ir kitoms medžiagoms gaminti naudojama skalda pirkėjams kainuoja brangiau. A.Bartulis dar pridūrė, kad kainų augimą lėmė ir daugelis kitų veiksnių – padidėjusios naftos, metalo ir kitų išteklių kainos.
Tačiau ar iš tikrųjų per didelis mokesčio už dolomitą tarifas – 2,5 Lt/kub. m? Pažvelgus į AB „Dolomitas“ produktų kainas, paskelbtas internete, atrodo, kad tie tarifai pernelyg maži. Pavyzdžiui: dolomito skaldos atsijos, kurių frakcija 0-2 mm, kainuoja 24,9 Lt/t be PVM, 8-11 mm frakcija – 40,9 Lt/t.
Panašios ir kitų naudingųjų iškasenų didmeninės ir mažmeninės kainos. Todėl nereikėtų tikėti verslininkų – karjerų eksploatuotojų – ašaromis.
