Tradiciškai tik prasidėjus naujiems metams tarptautinės verslo rizikos vertinimo kompanijos „Creditreform Lietuva“ analitikai pateikia naujausią Lietuvos verslo nesėkmių reitingą.
„Lietuvos savivaldybes sureitinguojame imdami tris dažniausiai pasitaikančias verslo nesėkmes: turto areštus įregistruotus savivaldybėje veikiančioms įmonėms, įmonių ištuštėjimo faktus, o taip pat pranešimus apie bankrutuojančias įmones. Bendrasis reitingas skaičiuojamas įvertinus ir verslo nesėkmės „sunkumą“: jis mažiausias turto areštams, o didžiausias – bankrotams. Imami ne absoliutūs verslo nesėkmių skaičiai, o jų santykis su 2023 m. pradžioje savivaldybėje veikusiomis (turėjusiomis bent vieną darbuotoją) įmonėmis,“ – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Ten kur rizika, ten ir nesėkmės
Kaip aiškina, nors naudojo tokią metodiką, verslo nesėkmių koncentracija didmiesčiuose vis tiek yra viena didžiausių, nes čia telkiasi daugiausiai įmonių, o jų kūrėjų bei vadovų „apetitas“ rizikai yra didesnis nei bendrai Lietuvoje. O ir startuoliai dažniausiai kuriasi taip pat pačiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tiesa, šiais metais yra maloni išimtis – vienas iš penkių Lietuvos didmiesčių – Šiauliai – atsidūrė pirmoje reitingo vietoje, kas rodo, kad verslo nesėkmių koncentracija šiame mieste pernai buvo mažiausia visoje Lietuvoje.
Ketvirtajam pagal dydį Lietuvos miestui kompaniją palaikė Šilalės rajonas (2 vieta), Druskininkai (3), Plungės raj. (4) ir Elektrėnų savivaldybė (5). Iš didmiesčių pirmoje reitingo pusėje dar randame Panevėžį (13), o iš kurortų – Neringą (7).
Labiausiai nesisekė Zarasų rajono (60 vieta), Palangos (59), Klaipėdos rajono (58), Molėtų (57), Pagėgių (57) ir Anykščių (55) rajonų verslams. Antroje reitingo dalyje taip pat atsidūrė tokie didmiesčiai kaip Kaunas (49), Klaipėda (50), Vilnius (54), o iš kurortų – Birštonas (44).
Kur dažniausiai šalo turtas
Nors nuo pat COVID19 laikų turto areštai Lietuvoje tapo nepopuliarūs, vis dėlto turto valdymo apribojimus patyrė 3 531 įmonė. Mažiausia įmonių, kurioms pritaikytas areštas, koncentracija buvo Birštone (0,9 įmonės su areštu vienam regione veikusiam verslui), Pakruojo raj. (1,3) ir Biržų savivaldybėje (1,3), o stipriausiai turto užšalimas buvo įsisiautėjęs Pagėgių (7,1), Lazdijų (5,9) ir Kazlų Rūdos (5,8) savivaldybėse.
Taip pat fiksuotos ir 5 038 įmonės, kurios 2023-iųjų pradžioje turėjo personalą, tačiau ji pametė metams baigiantis. Šis reiškinys mažiausiai pasireiškė Neringoje (2,52 ištuštėjusios įmonės šimtui veikusių metų pradžioje), Šilalės (3,18) ir Tauragės (3,42) rajonuose.
Aktyviausiai įmonės tuštėjo Zarasų rajone (11,07). Po jo sekė Birštonas (8,85) ir Kalvarijos savivaldybė (8,47).
Bankrotai ir nauji bandymai
Jei be personalo likusios įmonės turi bent jau teorinę galimybę vėl atgimti, teigia S. Žilinskas, tai verslai, kurie jau paskelbti bankrutuojančiais, greičiausiai į rinką jau nesugrįš. Tiesa, matant, kad Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje pernai metais bankrotų buvo rekordiškai daug, 959 bankrotai Lietuvoje tarytum liudytų, kad lietuviški verslai puikiai gyvena ir apie ekonomikos sunkumus kaip ir negirdėjo. Juk 2019 m. turėjome net 1 581 bankrutuojančią įmonę. 2023 m. mažiausiai bankrutuojančių įmonių koncentracija fiksuota Akmenės, Raseinių (0,17 bankroto šimtui veikusių įmonių), Kelmės (0,21) rajonuose. Prasčiausiai atrodė verslas Pagėgių rajone (4,26), Palangoje (1,41) ir Utenos rajone (1,4).
Tačiau, kaip teigiama pranešime, ne viskas taip blogai, jei iš rinkos besitraukiančias įmones keičia nauji verslai. Kaip rodo statistika, visuose Lietuvos rajonuose naujų įmonių registruota daugiau nei jų užsidarė ar ištuštėjo. Tiesa, mažiausia naujų verslų koncentracija buvo Visagine (jo gyventojai pernai įregistravo tik 6,1 įmonės šimtui rajone jau veikiančių verslų). Prastokai su verslumu ir Panevėžyje (6,3) bei Šilalės raj. (7,1), užtat aktyviausi pasirodė esą Pasvalio gyventojai – čia naujų įmonių prieaugis siekė 39,6. Kaip visuomet aktyvūs buvo palangiškiai (24,5) ir Vilniaus gyventojai (18,7).
„Akivaizdu, kad net didelė verslo nesėkmių koncentracija jų verslumo nesugeba nuslopinti. Deja, to negalima pasakyti apie Šiaulių miestą (prisiminkime, kad jis užėmė aukščiausią vietą verslo nesėkmių reitinge), kuris naujų įmonių steigimo sąraše atsidūrė 14 vietoje, ir Klaipėdą (30). Mažiau verslūs taip pat buvo Neringos ir Druskininkų savivaldybių gyventojai (5 ir 12 vietos atitinkamai)“, – rašoma pranešime.
Kur ir kiek įsiskolinę
Apie tai, kaip pernai metais dirbo ir kiek uždirbo, parodo ir Lietuvos verslų skolos „Sodrai“. Imtos tik metų pradžioje personalą turėjusios įmonės. Paaiškėjo, kad 2024-ųjų išvakarėse didžiausia vidutinė skola, slėgusi „Sodros“ skolininkes buvo Birštone (34 406 Eur), po to Visagine (20 995 Eur) ir Pakruojo rajone (19 642 Eur), o mažiausia vidutine skola galėjo pasigirti Skuodo (639,47 Eur), Pagėgių (716,75 Eur) ir Šalčininkų (835,71 Eur) rajonų verslai.
