Atsinaujinančios energijos pajėgumai turi trigubėti
Pasak ministerijos, aplinkos ministrai didelį dėmesį skyrė diskusijai apie balanso paieškas tarp atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo.
Lietuvos aplinkos ministras susitikime atkreipė dėmesį į atsinaujinančios energetikos svarbą šalių energetinei nepriklausomybei, kuri šiandieniniame Ukrainos karo kontekste tampa dar aktualesnė, nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Pastaruosius kelerius metus Lietuva deda daug pastangų, kad paspartintų atsinaujinančiosios energijos projektų įgyvendinimą. Nelaukdama naujos direktyvos dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimo, Lietuva prieš metus atliko nacionalinių teisės aktų pakeitimus, kurie davė apčiuopiamų rezultatų – vien per 2022 metus priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo 197 vėjo jėgainėms, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 1370 MW“, – sakė ministras.
„Siekdami paspartinti saulės elektrinių plėtrą, parengėme saulės elektrinių planavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkosauginius reikalavimus. Dėl šių standartizuotų reikalavimų sutaupomi ištisi mėnesiai leidimų išdavimo procedūroms kiekvienam projektui“, – pridūrė S. Gentvilas.
Aplinkos ir energetikos ministrai diskutavo, kaip energetikos sektorius galėtų pasirengti didžiausiai klimato kaitos konferencijai COP28, kad joje būtų priimti klimato kaitos tikslus įgyvendinantys sprendimai. Prelegentai atkreipė dėmesį, kad praėjus aštuoneriems metams po Paryžiaus susitarimo išmetamųjų teršalų kiekis vis dar didėja, o su energetikos sektoriumi susijęs išmetamųjų teršalų kiekis pernai padidėjo 0,9 proc. Todėl norint dekarbonizuoti ekonomiką, reikia elektrifikuoti daugiau sektorių, skelbiama pranešime.
Anot ministerijos, ekspertai skaičiuoja, kad norint pasiekti klimato kaitos tikslus, atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumai per metus turi padidėti maždaug tris kartus lyginant su praėjusiais metais ir iki 2030 m. pasiekti 1200 GW per metus.
Lietuvos aplinkos ministras susitikime pabrėžė, kad technologijos šiandien suteikia visas reikiamas priemones, kad galėtume naudotis tik švariais energijos šaltiniais ir pasiekti, kad sąjungininkėse šalyse būtų sukurta skaitmenizuota ir integruota energijos vidaus rinka.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje per vieną valandą buvo pagaminta daugiau elektros energijos nei suvartota, o didžiąją jos dalį pagamino vėjo ir saulės elektrinės. Tai istorinis momentas ir puikus įrodymas, kad einame teisinga kryptimi“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Svarbu kovoti ne su plastiku, o su jo tarša
Kaip nurodo ministerija, neformaliame susitikime ministrai aptarė ir šalių prioritetus, susijusius su nacionaliniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, kuriais siekiama sustabdyti plastiko taršą jūrose ir vidaus vandenyse.
Lietuvos aplinkos ministras Europiniame susitikime atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reikia susitarti dėl naujos pasaulinės sutarties, kurioje būtų numatytos vieningos priemonės jūrų ir vandenynų taršai plastiku mažinti ir kas yra priimtina visoms šalims.
„ES reikalavimas, kad plastikiniuose buteliuose turi būti perdirbtų medžiagų, yra geras žiedinių medžiagų paklausos rinkoje pavyzdys. Lietuvos įmonės sėkmingai naudoja perdirbtą PET turinį PET buteliams gaminti. Reikia remti ir spartinti veiksmingą plastiko atliekų surinkimą, kad plastikas būtų kokybiškai perdirbtas į produktus, tinkamus sąlyčiui su maistu“, – teigė S. Gentvilas.
Sėkmingos skirtingų sričių sinergijos pavyzdys
Kaip praneša Aplinkos ministerija, ministrai taip pat diskutavo apie biologinę įvairovę, dirvožemį, vandenį ir kaip bendrai valdyti su šiomis sferomis susijusias krizes.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas vienu iš pavyzdžių, rodančių skirtingų sričių sinergijos svarbą ir sėkmę, įvardijo nacionalinį dekarbonizacijos procesą, siekiant klimato kaitos tikslų, informuoja ministerija.
„Vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip siekiame integruoti sektorinę ir aplinkosaugos politiką, yra 5 sektorinių dekarbonizavimo darbo grupių sukūrimas šiems sektoriams: energetikos ir pastatų, transporto, pramonės, žemės ūkio ir miškininkystės, atliekų ir žiedinės ekonomikos. Dalyvaujant daugiau nei 280 socialinių partnerių, gavome apie 600 pasiūlymų dėl priemonių, skirtų Lietuvos 2030 m. klimato kaitos švelninimo tikslui pasiekti. Iš jų 126 buvo įtraukti į atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą“, – dalijosi aplinkos ministras.
Diskusijoje su Europos aplinkos ministrais S. Gentvilas taip pat išskyrė pasiūlymą dėl Gamtos atkūrimo reglamento, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Lietuva šį pasiūlymą vertina kaip svarbią iniciatyvą, kuria siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“, – akcentavo aplinkos ministras.
