Itin pelninga profesija
Valstybės kontrolė jau prieš kelerius metus pastebėjo, kad žmonės notarams už tas pačias paslaugas moka skirtingas kainas.
„Tvarkoje, kuri tuo metu reglamentavo notarų įkainius, buvo labai didelis atotrūkis tarp aukštos ir minimalios kainos ir, atitinkamai, taip išeidavo, kad notarai iš savo pusės spręsdavo, kokį įkainį žmogus turi sumokėti už konkretų veiksmą“, – aiškino Valstybės kontrolės planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.
Kad notarų paslaugos brangios, o kainos nevienodos, pastebi ir gyventojai.
„Pas vieną nueini – viena kaina. Pas kitą nueini – kita“, – teigė gatvėje kalbintas vyras.
„Vieną kartą buvome su vyru ir nuosavybės teises perdavėme vienas kitam, ir pakrikome nuo kainų“, – dalijosi moteris.
„Be abejo, jos brangios yra, ypač, kas liečia paveldėjimo klausimus. Atrodo, antrą kartą sumoki už tą patį butą“, – stebėjosi kita.
Apie tai, kad notarų veikla yra išskirtinai pelninga, viešojoje erdvėje kalbėta ne kartą. Buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad notarų – tiesiog per mažai, tad trūksta konkurencijos.
„Valstybė nustato pelningus įkainius taip, kad nesvarbu, ar notaras dirba kaime, ar mieste, jis veikia pelningai. Tai reiškia, kad kaime notarai išsilaiko, o miestuose uždirba ir milijonus“, – teigė jis.
O ir mokesčiai notarams nesikandžioja.
„Milijonus uždirbantis notaras moka tiek pat mokesčių, kiek batsiuvys ar kirpėjas. Visos šios sąlygos užtikrina išskirtinai pelningas aplinkybes notarams veikti“, – teigė M. Majauskas.
Valdžia sutvarkė įkainius
Mokesčių notarams valdžia nekeitė, tačiau sutvarkė įkainius taip, kad neliko paslaugos, už kurią būtų galima prašyti skirtingo atlygio.
„Pavyzdžiui, galėdavo būti parašyta, kad įkainis yra nuo 5 iki 40 eurų“, – teigė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Be to, notarams nebelieka galimybės imti pinigų už papildomus veiksmus. Pavyzdžiui, įgaliojimo patvirtinimas kainuodavo 10 eurų, tačiau dar 10 eurų notarai imdavo už dokumento projekto parengimą, o už duomenų pateikimą registrui paprašydavo papildomai dar 8 eurų.
„Ką tai reiškia? Nepaisant to, kad buvo parašyta 10 eurų, žmogus sumokėdavo 28 eurus. Po pakeitimo mes turime fiksuotą įkainį, kuris yra 15 eurų, ir jau notaras papildomo įkainio už tam tikrų veiksmų atlikimą imti negalės“, – teigė teisingumo viceministrė.
Tokius įkainių apkarpymus M. Majauskas sveikina, tačiau sako, kad juos reikia daryti kur kas dažniau.
„Įkainius ir išlaidas valstybė turi peržiūrėti ir karpyti reguliariai. Taip, kaip žmonės karpo nagus, taip valstybė turi karpyti įkainius ir savo išlaidas, o ne kartą per 10 metų“, – teigė jis.
„Mano minėta metodika įgalina ministeriją vertinti notarų pajamas kiekvienais metais ir spręsti, ar, vis dėlto, užtektų didinti notarų skaičių tam tikruose regionuose, ar reikėtų peržiūrėti horizontaliai visiems notarams galiojančius įkainius“, – teigė G. Grigaitė-Daugirdė.
Notarų rūmai Vyriausybės žingsnio keisti įkainius nekomentuoja ir sako, jog tiesiog vykdo galiojančius teisės aktus.
Keitėsi ir pačios paslaugų kainos
Teisingumo viceministrė pabrėžia, kad po pasikeitimų yra ir įkainių, kurie padidėjo, tačiau dauguma jų – mažėjo. Pavyzdžiui, anksčiau testamento sudarymas, kartu su papildomais veiksmais, galėjo kainuoti per 70 eurų. Pagal naujus įkainius, už testamento patvirtinimą yra nustatyta fiksuota 40 eurų kaina.
Už palikimo priėmimą ar atsisakymą notarui kartais tekdavo sumokėti ir daugiau nei 40 eurų. Nuo spalio reikės mokėti 34 eurus.
Taip pat trečdaliu mažinamas įkainis už hipotekos patvirtinimą, sudarant kredito refinansavimo sutartį ir įkeičiant šeimos turtą arba vienintelį asmens būstą.
Visą reportažą rasite LNK portale:
