„8,5 proc. kritimą reikėtų vadinti drastišku arba katastrofišku. Esminė priežastis – pakuočių ribojimas ir, žinoma, importo kritimas. Dalis stipraus alaus vartotojų pabėgo į spirituotus gėrimus“, - antradienį surengtuose žurnalistų pusryčiuose pripažino bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Tuo metu importinio alaus pardavimas sausio-rugpjūčio sumažėjo 22,6 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Tokios tendencijos labai džiugina Lietuvos gamintojus. Importinis alus lentynas pasiekia gerokai vėliau ir žmonės, matyt, suprato, kad oksiduotas alus nėra taip gerai kaip vietinių gamintojų, kurių alus nuo konvejerio į lentynas sušoka per dvi savaites. Mums tai buvo tarsi zuikis iš kepurės“, – pripažino jis.
Tiesa, kitąmet lietuviško alaus mėgėjų laukia nemaloni žinia - nuo balandžio planuojamas akcizų didinimas pakels ir alaus kainą. R. Viršilas prognozuoja, kad puslitris alaus dėl to galėtų brangti iki 10 ct.
Remiantis „Nielsen“ duomenimis, mažmeninė alaus rinka traukiasi jau antrus metus iš eilės. Per 2012 metus ji smuko 5,6 proc., o 2013 m. sausį-rugpjūtį – 8,5 proc. Daugiausia, bene ketvirtadaliu, smuko alaus pardavimai PET ir QPET pakuotėse – 23,2 proc., stiklo buteliuose pardavimai krito 9,9 proc., o augo tik alaus prekyba skardinėmis – 23,8 proc.
Pasak bendrovės, dėl rinkos ribojimų per šių metų aštuonis mėnesius gerokai - penktadaliu - sumažėjo stipraus alaus vartojimas. Tačiau drauge su ekonomikos augimu didėja paklausa aukštesnės kokybės alui – premium segmentas šiemet užima 23,5 proc. dalį rinkos, o pernai – 18,4 proc.
Išaugęs aukštesnės klasės alaus ir kitų produktų pardavimas leido pirmąjį šių metų pusmetį bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ apyvartą padidinti apie 9 proc. iki 232,5 mln. Lt.
DELFI primena, kad šių metų pradžioje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis uždraudžiama Lietuvoje gaminti stipresnį nei 7,5 proc. alų ir jį pilstyti į 1,5-2 l plastikinius butelius.
