„Pokalbis vyko labai dalykiškai ir sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos”, - susitikimą su Lietuvos banko vadovu apibendrino A. Butkevičius.
Pasak premjero, sudarytos darbo grupės vykdys monitoringą ir bus stengiamasi atitikti visus Mastrichto kriterijus.
„Prievartinių priemonių tikrai nebus. Reikia pripažinti, tai būtų visiškai nepopuliaru ir Komisija (Europos – DELFI) tai pastebėtų, o po to, kai įsivestume eurą, šoktų infliacija“, - komentavo premjeras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie Mastrichto kriterijus, teigė, kad yra du svarbiausi faktoriai – tai biudžeto deficitas (fiskalinė drausmė) ir infliacija.
„Tiesiog matome langą, kad infliacijos kriterijaus vykdymo prasme, galime jį įvykdyti. Labai svarbu yra tvarumas, - kalbėjo banko vadovas. - O priemonės tam, turint fiksuotą lito kursą ir valiutų valdybos modelį, tai yra iš tikrųjų esminis momentas – administracinės kainos. Į tai ir bus nukreiptas visų valstybinių institucijų jėgos, kad kainos nekiltų“.
V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos banko nuomone dirbtinių veiksmų (infliacijai reguliuoti – DELFI) nereikėtų daryti: „Latvijos modelyje buvo naudojami ir mokestiniai dalykai (PVM). Kalbėti apie dirbtines priemones nereikėtų, nes konvergencija yra esminis dalykas, ir patikimas, solidus įsiliejimas į euro zoną yra tai, ko mes siekiame“.
Kalbėdamas apie valstybės skolos kriterijaus atitikimą finansų ministras R. Šadžius teigė, kad čia Lietuva dar turi nemažai rezervų. „Viešųjų finansų kriterijų atitiksime todėl, kad veikia Fiskalinės drausmės įstatymas ir šita Vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės drausmės“, - komentavo ministras.
„Jeigu mes neleisime susidaryti burbulams nekilnojamo turto ar kitų prekių, jeigu mes valdysime šešėlinę ekonomiką, mums pavyks normaliai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis atitiks tuos kriterijus ir tai reikš, kad mes esame iš tikrųjų pasirengę įsivesti eurą“, - tęsė R. Šadžius.
Prezidentė pasigenda plano
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevertina Lietuvos galimybių įvykdyti premjero užmojus ir įsivesti eurą 2015 m. Vis dėlto šalies vadovė užsimena nematanti tam reikalingo plano.
D. Grybauskaitė, dirbusi Europos Komisijoje, kuomet Lietuvai pirmuoju bandymo euro įsivesti nepavyko, pabrėžė, kad euro įvedimui reikalingas bent dvejų metų pasiruošimas ir atitinkamas planavimas.
Paprašyta šiame kontekste įvertinti premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimą apie euro įvedimą 2015 m., ji teigė Vyriausybės vadovo pasisakymų nekomentuojanti.
DELFI primena, kokie yra Mastrichto kriterijai, kuriuos turi atitikti Lietuva:
1. Kainų stabilumas. Infliacija negali būti didesnė nei 1,5 proc. punkto už trijų mažiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos vidurkį.
2. Valstybės finansų padėties stabilumas. Valdžios biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP rodiklio.
3. Šalies nacionalinė valiuta. Šalis turi bent dvejus paskutinius metus būti nedevalvavusi savo valiutos.
4. Ilgalaikių Vyriausybės skolos vertybinių popierių palūkanų norma. Ji turi būti ne daugiau nei 2 proc. punkto didesnė nei trijose geriausius šiuos rodiklius turinčių ES narių vidurkis.
