Praėjusią savaitę, spalio 31 dieną, prie Seimo vyko mitingas, kuriuo siekta palaikyti smulkiuosius verslininkus, tiksliau – mažųjų bendrijų narius. Kaip jau yra žinoma, nuo 2014 m. sausio 1 dienos mažosioms bendrijoms (MB) įsigalios nauji mokesčiai. Siūlomų pertvarkų negalima vadinti niekuo kitu, kaip tik grįžimu atgal į kelerių metų senumo situaciją, kuomet smulkusis verslas buvo suvaržytas ir įveltas į biurokratinius smagračius. Todėl būtina pažvelgti į šių sprendimų žalą tiek verslininkams, tiek pačiai valstybei.
Visų pirma, nuo kiekvieno mažosios bendrijos nario turės būti sumokamos Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, neatsižvelgiant į tai, ar tas pats asmuo dirba kitoje vietoje ir jau yra kartą jį sumokėjęs. Paprastai sakant, keliose MB veiklose dalyvausi, tiek kartų PSD ir mokėsi. Belieka viltis, jog verslininkai, turintys ne po vieną juridinį vienetą, mūsų valstybės poliklinikose už keliskart sumokėtą tą patį mokestį galės tikėtis plastinių operacijų, masažų ar bent dantų balinimo procedūrų.
Visgi tai - tik pradžia. Kiekvienas mažosios bendrijos narys turi atseikėti 263 litus Sodrai, nepriklausomai nuo to ar dirbo pelningai, ar ne. Galbūt per vieną ar kitą laikotarpį jis apskritai nevykdė jokios veiklos ir negeneravo pajamų. Kitaip tariant, kiekvienas MB narys turės mokėti Sodrai mokesčius nuo minimalaus atlyginimo, nors jis gali būti apskritai neišmokamas. Vienam nariui vykdyti veiklą vienoje bendrijoje kainuos (263+90)*12 = 4236 litus per metus. Sunku suprasti, kodėl 2012 metų rugsėjo mėnesį įteisinus mažąsias bendrijas, suteikus jom įmonių veiklos statusą, atvėrus duris smulkiam verslui (proga realizuoti idėjas ir ieškoti inovacijų ypač naudojosi jaunimas, mat mažosios bendrijos gali veikti be pradinio kapitalo, joms taikomas 5 procentų lengvatinis pelno mokestis), nepraėjus nei pusantrų metų žengta atgal ir be jokio įspėjimo priimami šį verslą žlugdantys įstatymai. Matyt nereikia sakyti, jog tokie mokesčiai daugumai MB yra peilis į nugarą, nes reta jų per tokį trumpą laiką sugebėjo sukaupti kapitalo bei išplėtoti verslą taip, kad galėtų patempti tokią finansinę naštą.
Pasitelkime pavyzdį - įsivaizduokime, žmogų, įsteigusį mažąją bendriją ir šiltuoju metų laiku pardavinėjantį ledus. Ar jis galės, vykdydamas kelis mėnesius trunkančią sezoninę prekybą, dvylika mėnesių mokėti po 353 Lt mokesčių nuo minimalios algos, kuriuos jis neužsidirbo? Atsakymas paprastas - žinoma, kad negalės. Ar tai reiškia, jog atėjus sezonui reikės steigti naują įmonę ir sezonui pasibaigus ją likviduoti? Panašu, jog linkstama į šį absurdišką scenarijų. Bet juk tai reikalaus daug biurokratinio darbo, o be to, užkirs kelią prekės ženklo vystymui, nes kiekvienais metais į rinką teks žengti vis nauju pavadinimu ir vėl iš naujo reikės sudarinėti sutartis su tiekėjais bei partneriais. Tokioje situacijoje verslas yra stumiamas į bankrotą, šešėlį arba apskritai skatinamas ieškoti rinkų kitose šalyse.
Lietuvoje jau įregistruota apie 3300 mažųjų bendrijų, tačiau sužinojus apie pokyčius dalis jų skuba veiklą nutraukti. Kiti savo juridinį statusą keičia į uždarąsias akcines bendroves (UAB), nes juk galima už 800 Lt nusipirkti jau egzistuojančią UAB ir formaliai įsidarbinti joje 1/8 etato, taip sutaupant pinigų ir išvengiant absurdiškų mokesčių.
Kaip bebūtų ironiška, prieš kelias dienas t.y. spalio 29 dieną, Pasaulio banko reitinge „Doing business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 valstybėse, Lietuva iš 27 pozicijos šoktelėjo per 10 laiptelių ir atsidūrė 17 vietoje. Būtent mažųjų bendrijų dėka Lietuva padarė didžiausią pažangą verslo pradžios srityje ir pagal šį faktorių iš „Doing Business 2013“ ataskaitoje nurodytos 107 vietos Lietuva šoko netgi 96 pozicijomis į 11-ąją. Tokia pažanga rodo, jog Lietuva pagaliau tapo atvira smulkiam bei vidutiniam verslui, kuris, kaip žinoma, yra išsivysčiusios ekonomikos variklis ir pagrindas viduriniosios klasės susiformavimui.
Todėl neapglvoti Vyriausybė sprendimai verčia klausti, ar Lietuvoje smulkusis verslas ir inovacijos yra apskritai reikalingos? Socialdemokratų Vyriausybė, nuolat pabrėždama, jog „svarbiausia – žmogus“, panašu, šiuo įstatymu ima ginti stambių įmonių, kurios baidosi papildomos konkurencijos, interesus. Išeitis iš susiklosčiusios situacijos – paprastas. Derėtų palikti šiuo metu galiojančias nuostatas, pagal kurias mokesčiai Sodrai yra mokami nuo uždirbto pelno, o ne nuo minimalaus atlyginimo, kurio, galbūt, mažųjų bendrijų įkūrėjai, siekdami vystyti naują verslą, net neuždirba. Taip pat būtina atstatyti nuostatą, šiuo metu įpareigojančią už narį mokėti PSD nepaisant to, ar jis yra apdraustas sveikatos draudimu pagal kitus įsipareigojimus.
Elementari verslo logika byloja, jog valstybė surenka daugiau mokesčių, kai verslas sukuria didesnį pelną. Todėl smulkiajam verslui užkrauti neproporcingai didelius ir realios situacijos neatspindinčius mokesčius yra elementarus verslo žlugdymas.