aA
Naujajam „socialiniam modeliui“ labiau yra tinkamas „ekonominio“, o ne „socialinio“ modelio pavadinimas, nes juo labiau atsižvelgiama į „ekonominius“ efektyvumo ir konkurencingumo, o ne „socialinius“ tikslus.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Antra, jame nėra „naujienų“ patiems socialinio administravimo vykdytojams – o kaipgi jie patys derinsis prie besikeičiančio pasaulio? Nes verslininkai pirmiausia, o ypač – darbdavių konfederacijų vadovai R. Dargis, D. Arlauskas ir V. Sutkus kelia viešojo administravimo adekvatumo pokyčiams problemą.

Dabar naujasis „socialinis modelis“ jau pasiekė svarstymo Seime stadiją. Nors nuneigti, kad šis modelis yra labai platus ir kompleksinis nėra įmanoma, vis tik, jis galėjo būti papildytas kai kuriomis svarbiomis struktūrinėmis dalimis.

Manau, kad šie trūkumai pasireiškia pirmiausia dėl to, kad naująjį „socialinį modelį“ rengė tik ekonomistai ir teisininkai, ir jo rengime nedalyvavo politologai, sociologai, viešojo administravimo, t.y.- kitų socialinių mokslų atstovai.

Svarstymuose daug kalbant apie tai, kad naujasis darbo kodeksas, o ir apskritai visas modelis turėtų realiai veikti, o ne „dūlėti lentynoje“, buvo galima atkreipti dėmesį į Naujojo viešojo valdymo (New Public Governance) metodus, kurie orientuoja visuomenę ne į didesnę ekonomizaciją ir kiekybinių rodiklių naudojimą, o į kokybinius rodiklius, atvirumą, skaidrumą, pilietiškumą, korupcijos nebuvimą, aktyvią nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Iš tų pačių kiekybinių rodiklių galima buvo pasiūlyti socialinės reintegracijos rodiklius, kurie atspindėtų grįžusių į normalų gyvenimą marginalinių grupių atstovų procentą. Matuojant tokį socialinės reintegracijos lygį, būtų buvę galima įvertinti ir socialinių institucijų veiklos efektyvumą, ypač skiriant dėmesį valstybinių organizacijų efektyvumui, o taip pat jų bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis ir privačiomis organizacijomis (siekiant socialinių tikslų).

Taip pat galima buvo įtraukti naujus konkrečius socialinio administravimo metodus, tokius kaip „benchmarkingą“, t.y. „sugretinimo“ metodą, kai yra lyginamos organizacijos veiklos efektyvumo požiūriu ir atsiliekančios organizacijos lygiuojasi ir mokosi iš toliau pažengusių organizacijų.

Ypač „sugretinimo“ metodas administruojant ir tiriant socialinius procesus tiktų vykdyti decentralizuotų institucijų lygmeniu, pvz., tarp savivaldybių. Buvo galima įtvirtinti „piliečių“, kaip klientų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimus, taip pat „tyrimus dalyvaujant“, kai tiriamieji (pvz., marginalinių grupių atstovai) žino, kad yra tiriami ir kartu su tyrėjais ieško išeičių iš susidariusių keblių, krizinių situacijų, pvz., įsidarbinant, pradedant mokytis ar dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų veikloje.

Mykolo Romerio universiteto rektorius, doc. Algirdas Monkevičius ir profesorius Gediminas Navaitis siūlo dar vieną labai svarbią rekomendaciją politikams ir administratoriams socialinėje srityje – laimės indekso skaičiavimą.

Laimės indeksas natūraliai siejasi su aukščiau išvardytomis rekomendacijomis tokiu būdu, kad valstybės raidos modelis labiau atspindėtų visuomenės lūkesčius ir remtųsi socialiniu teisingumu bei piliečių pasitenkinimu vystymosi sąlygomis.

Butano, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių bandymai sukurti „bendro nacionalinio laimės“ indekso metodologiją ir metodiką šiuolaikiniame pasaulyje verti didžiausio politikų ir administratorių dėmesio.

Vien tik ekonominės raidos rodikliai, tokie kaip BVP ar infliacijos, neatspindi piliečių pasitenkinimo gyvenimu ir laimės pojūčio. „Bendras nacionalinės laimės“ indeksas apima gyvenimo standartus, sveikatą, švietimą, ekologinės sistemos įvairumą, kultūrinį gyvybiškumą bei įvairovę, gerą valdymą, bendruomenės jausmą ir psichologinę savijautą.

Prasidėjusį globalų viešosios politikos persiorientavimą į naują gerovės sampratą, kurioje reikšmingą vietą vaidintų laimės siekimas ir laimingų žmonių skaičius visuomenėje, paspartino 2007 m. tarptautinė iniciatyva „Beyond GDP“, plačioje ekspertų diskusijoje iškėlusi klausimą, kokie turėtų būti pažangos rodikliai ir kaip juos įtraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuviškai parduotuvei – sankcijos už kontrabandą (9)

Viename Rytų Anglijos mieste vietos savivaldos sankcijų sulaukė parduotuvė lietuvišku...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (147)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Gruževskis gailisi neišnaudotos progos didinti mokesčių progresyvumą (31)

Teikiamame kitų metų biudžeto projekte žadama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų...

Cipras ramina Graikijos pensininkus (17)

Graikija kitų metų biudžete nekarpys pensijų, šeštadienį sakė šalies ministras pirmininkas...

Rygoje pradėta statyti „Lidl“ logistikos centrą (14)

Latvijos sostinėje pradėta statyti Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centrą, į...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (72)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Diktatoriai ja žavėjosi, o Baltieji rūmai šiurpo dėl vizitų be jokio įspėjimo pilotui liepė apsukti lėktuvą, nes pamiršo nusipirkti sūrio (1)

Buvusi pirmoji Filipinų ponia Imelda Marcos veikiausiai viena prieštaringiausiai vertinamų šių...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (9)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (49)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (49)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Sostinės pakraštyje narkomanų ir tiekėjų išgąstis: įtarimai pareikšti vienai turtingiausių taboro gyventojų (6)

Vilniuje esančiame Rodūnios tabore įvyko tai, ko nesitikėjo nei vietiniai gyventojai, nei...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (85)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (5)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Ar internetas padeda menininkams? Iš MO muziejaus atidarymo

Ar menininko sėkmę galima pamatuoti jo populiarumu internete? Ar menininkai dar turi pasirinkimo...