Trečiadienį mokesčių reformos klausimai bus svarstomi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, ketvirtadienį – Biudžeto ir finansų komitete. Po diskusijų Seimo komitetuose, diskusijos persikels į Seimo posėdžių salę.
„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Seimas nutarė neatostogauti ir dalis mokesčių paketo jau šią savaitę bus padėta ant dviejų komitetų stalo. Ir nors į mokesčių reformą pakaišiota įvairių saldainių skirtingoms verslo grupėms, aš jau dabar matau didžiausią, mano nuomone, problemą: jei tokia mokesčių reforma praeis, tai nuo sausio mėnesio, palyginti su mūsų kaimynėmis, mes turėsime patį blogiausią investicinį klimatą.
Nes nepaisant to, kad Estijoje ir Latvijoje planuojama mokesčius šiek tiek kelti, bet toli gražu ne tiek, kiek užsimota Lietuvoje. Kapitalo apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skirsis kone 12 procentinių punktų. Estijoje GPM nuo 20 proc. augs iki 22 proc., Latvijoje nuo 23 proc. iki 25 proc., o tuo metu Lietuvoje nuo 28 proc. augs net iki 34 proc. Bet kuris Lietuvos įmonės akcininkas turėtų suklusti šioje vietoje. Be to, tiek Estija, tiek Latvija dar turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį. Tai ilguoju laikotarpiu mes tokius sprendimus pajusime labai skaudžiai. 62 proc. Lietuvos mokesčių sumoka stambiosios įmonės, gal verta sustoti ir pagalvoti, ar verta šauti sau į koją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Mokesčių didinimas palies didelę dalį mokesčių mokėtojų
Priėmus mokesčių reformą šiuo metu Seimui komitetuose svarstyti pateikta apimtimi, pasak kreipimosi autorių, tarp kurių – autoriai, vertėjai, mokslininkai, konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai ir kt. – mokesčių didinimas paveiktų kone visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu.
Skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. Eur pajamų per metus. Pavyzdžiui, jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių ir sąnaudų), 24 000 Eur per metus, dabar jam taikomas 15,79 proc. mokestinis tarifas, t.y. 3788 Eur , o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 20,24 proc. ,t.y. 4857 EUR mokėtinų mokesčių.
Kaip teigia verslo asociacijos, reforma iš esmės siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl asmenų prisiimamų rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų, todėl raštą pasirašiusiųjų organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.
„Daroma didelė klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
A. Begetės teigimu, autoriams, kurių pajamos nėra pastovios, kartais jau ir taip yra sudėtinga sumokėti mokesčius valstybei. Nepaisant to, mažinamas prezumpcinių sąnaudų režimo patrauklumas ir jo atsisakymas nuo 55 tūkst. Eur apsunkins autorių ir atlikėjų apskaitą.
Augs kainos vartotojams
Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas lems augančias kainas dalijimosi ekonomikoje ir didins mokesčių vengiančiųjų skaičius.
„Mokesčių didinimas reikšmingai paveiks dalijimosi ekonomikos dalyvius – tame tarpe ir vartotojus. Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė Dalius Rudokas.
Dalijimosi ekonomika, kurioje dirbantys asmenys veikia individualios veiklos pagrindu, labiausiai pasimatys mokesčių didinimo poveikis kainomis, tačiau tokia pati įtaka kainoms tikėtina ir eilėje kitų sektorių – po reformos galime tikėtis brangsiančių teisinių, grožio ir eilės kitų paslaugų brangimo, tkina verslo atstovai.
Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas prieštarauja tiek valdančiųjų partijų rinkiminiams pažadams mokesčių nedidinti arba net juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant taip, kad našta būtų perkeliama ant ekonomikai mažiausiai žalingų turto ir aplinkosaugos mokesčių, tiek Vyriausybės programai, kurioje teigiama siekti palankių mokestinių sąlygų privačiai iniciatyvai ir verslumui.
„Nuvilia ne tik tai, kad valdančiųjų pažadai netęsiami, bet ir tai, kad tokios didelės apimties reformą planuojama priimti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų su visuomene. Fundamentaliai reformuojant šalies mokesčių sistemą, pagrįstai tikimės, kad su mumis, mokesčių mokėtojais – tiek verslo atstovais, tiek individualia veikla užsiimančiais specialistais – būtų kalbamasi ir tariamasi. Tie, kurie dirbo šešėlyje, po reformos tikrai iš jo neišeis, o didesnius mokesčius turėsime mokėti mes, sąžiningai juos mokantys“, – sakė A. Romanovskis.
Rašto autorių vertinimu, tokie pakeitimai kaip nedarbo socialinio draudimo taikymas individualiai dirbantiems, yra inspiruoti ydingo požiūrio, kad individuali veikla yra alternatyvi darbo santykių forma, o ne forma užsiimti profesine ar komercine veikla.
„Didėjantis pajamų iš individualios veiklos apmokestinimas didins paskatas vengti pajamų deklaravimo ir taip skatins šešėlio didėjimą, tuo tarpu mokestinė našta didės būtent sąžiningiems pajamas deklaruojantiems mokesčių mokėtojams“, – rašoma dokumente.
Taip pat pabrėžiama, kad nepaisant neigiamo pasiūlymų poveikio, mokesčių didinimui pasirinktas dar ir itin nepalankus laikas.
Raštą pasirašė LVK, Smulkiojo ir vidutinio versto tarybos, „Investor`s Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir kitų asociacijų atstovai.
Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
