Apie tokį investuotojų susidomėjimą žiniasklaidoje skelbta dar sausio mėnesį. Tai, kad airiško kapitalo bendrovė Lietuvoje savo gamyklos nestatys, 15min patvirtino Martynas Nagevičius, kuris vadovauja įmonei „Baltic Baltymas“. Šią įmonę Lietuvoje įkūrė jau minėta „ClonBio Group“.
„Šiuo momentu viskas eina link to, kad nebus. Pagrindinė problema yra net ne Lietuvos, o labiau Europos. Tas projektas atrodo gerai ekonomiškai net ir negavus paramos, bet investuotojas visada ieško, kur jis galėtų gauti daugiau paramos“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Kaip „Tvari Lietuva“ rašė dar šių metų balandžio mėnesį, vyko konkurencija tarp JAV ir ES dėl investicijų patrauklumo.
„Kalba eina apie Airijos kapitalo įmonės „Clon Bio Group“ galimą 250 mln. eurų. investiciją į Lietuvą, į Akmenės rajoną. Tai turbūt yra pati didžiausia tokio „plyno lauko“ investicija Lietuvoje. Ten būtų gaminami augaliniai baltymai – mėsos pakaitalas iš miežių. Projektas atrodo labai geras, nes sukuria apie 100 tiesioginių ir 800 netiesioginių darbo vietų Lietuvoje. ES dabar rengia baltymų strategiją, kur pabrėžima, kad ES priklauso nuo koncentruotų baltymų importo ir kad būtina skatinti baltymų gamybą. Klimato kaitos požiūriu tai yra labai geras projektas, kadangi augalinis baltymas leidžia pakeisti mėsą“, – tuomet komentavo M. Nagevičius.
Jau tuomet teigta, kad airių kapitalo įmonė svarsto ir alternatyvias investicijas į Viskonsiną, JAV.
„Clon Bio Group“ pabrėžė, kad JAV reguliacinė aplinka yra labai kompleksinė, sudėtinga suprasti, o ES – žymiai paprastesnė. Vis dėlto, JAV reguliacinė aplinka yra daug nuoseklesnė negu ES. (...). Kitas dalykas – JAV yra galimybė gauti valstybės subsidiją už pagaunamą ir surenkamą CO2 (angl. carbon capture). JAV schema visiems vienoda – jeigu sugauni toną CO2, valstybė tau išmoka subsidiją po 85 dolerius už vieną toną, tai yra 11 mln. eurų papildomų pajamų. ES irgi kovoja su klimato kaita, bet (…) ES nėra paramos sistemos, kaip monetizuoti CO2 emisijų mažinimą. (…).
Trečias dalykas – JAV yra nustatyta, kad jeigu tu tai padarai iki 2025 m., 2025, 2026, 2027 m. gauni po 200 dolerių už vieną sugaudytą CO2 toną. Tokiu būdu yra skatinama investuoti dabar, o neatidėti investicijų ateičiai“, – aiškino M. Nagevičius ir atkreipė dėmesį, kad visoje ES yra priešingai – čia reguliavimas yra nukreiptas į 2030 ir 2050 metų tikslus.
