2023 metų apklausa geriausiu kalėdiniu miesteliu pripažino esantį Budapešte, tačiau, kai dešrainiai pabrango iki 21 euro, entuziazmas ir komplimentai pradėjo slopti.
Vietos gyventojų, kurių vidutinis atlyginimas siekia apie 830 eurų per mėnesį, pasipiktinimą galima suprasti: 12 eurų kainuojantis guliašas ar 17 eurų už įdarytą kopūstą yra labai daug.
Atvykėlė iš pietinio Pėčo miesto Margit Varga pažymi, kad šių metų kalėdinių miestelio kainos „skirtos ne vengrų piniginėms“.
Ir Vengrija ne vienintelė šalis, šiais metais dėl infliacijos (kuri šiais metais buvo pasiekusi beveik 20 proc.), patyrusi tikrą kainų šoką.
Jungtinės Karalystės kalėdiniai miesteliai dėl didelių kainų vadinami „pragaru žemėje“
Edinburgas nuostabus miestas, o Kalėdų laukiantis Edinburgas – dar gražesnis. Tik bėda ta, kad šiais metais jo senamiesčio kalėdinis miestelis dėl kainų pravardžiuojamas „pragaru žemėje“. Mėsainiai čia kainuoja 14 eurų, bilietas pasivažinėti didžiuoju apžvalgos ratu 11,6 eurų, o karštas vynas – 8 eurus.
Ne ką geresnė situacija ir Anglijoje. Šiaurrytinis Jorko miestas įprastai garsėjo už Londoną prieinamesnėmis kalėdinėmis kainomis. Tik šiais metais ir čia mėsainis su gruzdintomis bulvytėmis kainuoja 17 eurų, nors karštas vynas dar ir ne beprotiškai brangus – po 5,8 euro.
Panašiomis kainomis vilioja ir garsioji Londono „Žiemos stebuklų šalis“, kur karštas vynas kainuoja 6,6 euro, mėsainis net iki 16,2 eurų, o dešrainiai po 9,9 euro. Piko metu noras pakilti apžvalgos ratu atsieis 12,8 euro.
Toliau į šiaurvakarinę šalies dalį Liverpulio kalėdiniame miestelyje kainos taip pat kaip reikiant stebina. Vietos dienraštis „Liverpool Echo“ paviešino kainas feisbuko paskyroje. Taigi, karštas vynas ten kainuoja 7,5 eurus, o dešrelė – 9,3 eurus. Komentatoriai praleido progą patylėti: „Norint apsilankyti tame kalėdiniame miestelyje, reikia pasiimti paskolą. Jau verčiau rinktis kokią pigesnę kepyklėlę“.
Dalis žmonių mano, kad dėl kainų reikia kaltinti ne pardavėjus, o organizatorius, kurie vidutinio dydžio trobelę prekybai kalėdiniame miestelyje nuomoja už 11 tūkst. 600 dolerių.
Kalėdiniuose Vokietijos miestų miesteliuose, nuo kurių ir prasidėjo ši graži tradicija, kainos taip pat kandžiojasi. Tai reiškia, kad nuo infliacijos negali apsaugoti net ir giliausios ir šventiškiausios tradicijos.
Vienas tokios kalėdinės mugės lankytojas socialinėje žiniasklaidoje pasidalino 6 eurus kainavusios dešrelės nuotrauka ir prierašu „Žiūrėkite, kokios kainos šiais metais“.
Berlyne, baimindamiesi, kad kainos pirkėjams nebus įkandamos, šiais metais nemažai pardavėjų nusprendė savo laimės kalėdinėje prekyboje net nebandyti. Vietos transliuotojas RBB skelbia, kad tradicinės vokiškos dešrelės savikaina siekia apie 2,7 euro, todėl šiandien niekas jos nepardavinės už 3,5 eurų, nors prieš dešimt metų tai ir buvo normali praktika.
4–5, o kartais iki 10 eurų kainuojantis puodelis karšto vyno Berlyno kalėdiniuose miesteliuose žymiai brangesnis, nei kad norėtų mokėti lankytojai: Vokietijos viešosios nuomonės turėjai „Civey“ nustatė, kad trečdalis žmonių už karštą vyną sutiktų mokėti 3–3,99 euro, o ketvirtadalis teigia, kad jiems priimtina kaina būtų 3 eurai.
Kalėdinėje mugėje Špandau mieste lankytojai dienraščiui „Berliner Zeitung“ dalijosi įspūdžiais: „Oho, kaip čia brangu“. Ir patikslino, kad šiais metais kainos vidutiniškai euru didesnės. Panašūs pokyčiai pastebimi ir Strasbūro kalėdiniame miestelyje, rašo BFM TV. Ir čia dėl kainų šuolio kaltinamas organizatorių gobšumas.
Tik, kaip pažymi vienas kalbintas asmuo, Europoje bent jau įėjimas į tokius kalėdinius miestelius nieko nekainuoja.
Štai, pavyzdžiui, Siatlo kalėdinė mugė kviečia lankytojus įžengti į „magišką europietišką kalėdinį kaimelį“ – vos už 18 eurų. Žinoma, maistas ir dovanos už papildomus pinigus. Na, bent jau karuselėje pasismaginti galima nemokamai.
