Šiuo metu verslo konsultavimo bendrovėje „CRC Consulting“ dirbantis A. Soto pripažįsta – įsitvirtinti Lietuvoje jam padėjo idealiai išmokta lietuvių kalba.
„Dar mokykloje teko susipažinti su visomis pasaulio kalbomis. Taip sužinojau, kad yra tokios kaip lietuvių, latvių ir estų kalbos. Tai buvo mano pirmos žinios apie lietuvius. Vėliau stebėjome kaip šalys pradėjo laisvintis iš Sovietų Sąjungos. Mane Lietuva sužavėjo kaip šalis, kuri pirmoji išdrįso atsisveikinti su Sovietų Sąjunga“, - prisiminė meksikietis.
Nors Meksikoje vyras įgijo inžinieriaus specialybę, savo karjerą jis vystė švietimo srityje. Pradėjus Baltijos šalyse steigti centrus, kuriuose jaunimas ugdytų savo charakterį, lyderystės savybes, A. Soto sulaukė pakvietimo dirbti Lietuvoje. Į Lotynų Amerikai tolimą šalį meksikietis atsikraustė 1997 m.
Mama nurimo po poros metų
„Supratau, kad projektas ilgalaikis ir verta išmokti kalbą. Kadangi ketinau likti čia, negalėjau tiesiog gyventi ir kalbėti angliškai. Turėjau išmokti kalbą, suprasti kultūrą. Dabar galiu pasakyti, kad čia gavau daugiau nei pats daviau“, - nuoširdžiai kalbėjo pašnekovas.
Nors vyras turėjo puikiausias galimybes ir toliau sėkmingai kurti gyvenimą Meksikoje, vis dėlto jo širdis norėjo kitokių iššūkių.
„Mane traukė šalis, kuri atgimsta iš pelenų. Norėjau matyti, koks bus tas procesas, ir turėti galimybę jame dalyvauti. Esu dėkingas lietuviams, kad mane priėmė ir niekada neatstūmė“, - teigė A. Soto.
„Pirmuosius dvejus metus tėvai nerimavo, bet tik tol, kol atvyko į Lietuvą. Išvykdama oro uoste mama pasakė – „Arturo, gerai pasirinkai. Lietuva – gera šalis gyventi“. Nuo tada pasidarė ramu“, - teigė jis.
Paklaustas, ką rado Lietuvoje, kai 1997 m. atvyko, vyras teigė, kad jį sužavėjo lietuvių darbštumas.
„Taip pat pamačiau, kad čia labai greitai viskas priimama iš Vakarų. Kartais gal net labai naiviai, - pastebėjo meksikietis. - Mano tikslas čia buvo padėti žmonėms atrasti tas vertybes, kurias lietuviai turėjo tarpukaryje, kai šalis klestėjo. Reikia vėl tai atrasti ir susigrąžinti“.
Taip pat meksikiečiui lietuviai pasirodė šilti ir draugiški žmonės.
„Žinoma, kartais lietuviai nėra tokie atviri, bet, kai jie atsiveria, tai draugystė yra labai nuoširdi. O mes, meksikiečiai, labai greitai pradedame bendrauti, bet tas bendravimas gali būti ir paviršutiniškas“, - atviravo pašnekovas. A. Soto pripažino, kad daug kur Lietuvoje duris jam atvėrė išmokta lietuvių kalba.
Lyderio tikslas – paruošti įpėdinį
Vilniuje meksikietis dirba verslo konsultavimo bendrovėje, kuri įmonėms siūlo vadybos sistemas ir sprendimus. A. Soto tikina, kad sėkmingam įmonės valdymui yra būtina lyderyste paremta sistema, kurioje pavaldinys yra potencialus vadovas, o ne galimas konkurentas.
Meksikietis pastebėjo, kad kol kas Lietuvoje lyderystė dar dažnai suprantama techniškai.
„Galvojama, kad reikia išsiugdyti konkrečias savybes tam, kad galėtum įtikinti kitus daryti tai, ko pats nori. Jei lyderystės įgūdžiai šiek tiek pagerinami, rezultatai yra fantastiški ir greiti. Tačiau, deja, dažnai tai yra tik trumpalaikiai rezultatai, o vėliau grįžtama į pradinę situaciją“, - kalbėjo A. Soto.
Būtent supratimo, kad lyderis yra tas žmogus, kuris siekia ilgalaikių, o ne trumpalaikių rezultatų, pasak pašnekovo, ir trūksta Lietuvai.
„Lyderis – žmogus, kuris svajoja apie didelius darbus. O didelis darbas yra ugdyti save bei kartu ir kitus“, - kalbėjo meksikietis.
Pašnekovas džiaugėsi, kad tokių vadovų Lietuvoje vis daugėja.
„Pirmas ženklas, kad vadovas yra lyderis, tai, jog jo pirmas darbas – išsiugdyti savo įpėdinį. Reikia galvoti, kas tave pakeis įmonėje. Tai parodo, jog supranti, kad nesi pats geriausias, bet daugiausia įmonei padarytum, jei išugdytum kitą, geresnį už save patį“, - kalbėjo pašnekovas.
Ką pasako baimė kurti šeimą?
Bandydamas padėti įmonėms įsisavinti lyderystės koncepciją A. Soto kartu dirba ir su šalies ateitimi – vaikais. „Šeimų universitete“ meksikietis padeda ugdyti ateities lyderius.
„Šeima ir verslas – labai susiję dalykai. Tiek šeimoje, tiek versle atsiskleidžia žmogaus lyderystė. Jei ji šlubuoja vienoje srityje, tai ir kitoje“, - kalbėjo pašnekovas.
Kaip aiškino jau beveik dvidešimt metų Lietuvoje gyvenantis vyras, lyderis – tai asmuo, kuris svajoja ir kartu įsipareigoja savo svajonėms.
Paklaustas, kuo lyderystės trūkumas pasireiškia versle, A. Soto teigė, kad lyderio savybių neturintis vadovas viską sprendžia pats ir nepasitiki aplinkiniais.
„Jis pasitiki tik sistema. Toks vadovas susikuria sistemą, kad valdytų žmones, nes iš tiesų pats neturi autoriteto. Autoritetą turintis žmogus neturi kitų kontroliuoti. Jis įkvepia kitus. Žinoma, įvesti lyderystę į įmonę yra rizikinga vadovui. Jei jis jaučiasi silpnas, tikriausiai to nedarys“, - konstatavo pašnekovas.
