Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi į Premjerę I. Šimonytę, ministrą A. Dulkį bei jų atstovaujamas institucijas, įvertinus tai, kad pastaruoju metu daugėja Delta atmainos atvejų transporto sektoriuje. Nors jie pavieniai, tačiau vertinant bendrąją šios atmainos paplitimo statistiką, kelia nerimą, rašoma vežėjų pranešime.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tai, kad šie rodikliai yra ne patys geriausi ir ne tokie, kokių norėtųsi, labiausiai susiję su sektoriaus specifika – darbuotojai nebūna vienoje vietoje, jie nuolat keliauja.
„Būtent todėl siūlome Premjerei ir Sveikatos apsaugos ministrui kuriam laikui įkurti mobilias vakcinacijos vietas, kur būtų galima ir skiepytis, ir testuotis, prie didžiausių pasienio kontrolės punktų, kur kasdien sieną kerta maždaug keli šimtai vairuotojų, vairuojančių sunkiasvores ir lengvąsias transporto priemones. Pavyzdžiui, mobilios vakcinacijos komandos galėtų įsikurti prie Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Kybartų kontrolės punktų esančiose palaukimo aikštelėse, kur sustoja vairuotojai, norėdami susitvarkyti kelionės dokumentus. Čia yra saugu, teritorija stebima vaizdo kameromis, nuolat budi pareigūnai“, – sako Z. Buivydas.
Be to, anot jo, taip būtų galima paskiepyti ne tik vilkikų vairuotojus, bet ir kitus keliaujančius žmones, kurie kol kas to dar nespėjo padaryti.
„Verslas yra už privalomą testavimą, vakcinavimą ir kitas priemones, kurios leistų sustabdyti viruso ir jo atmainų plitimą. Juk be šios profesijos atstovų gali sutrikti logistikos grandinės, užsakovai negauti krovinių, o vežėjai – jų išsiųsti, jei prasidėtų koronaviruso židinių plitimas“, – sako Z. Buivydas.
Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, ypač didelę riziką patiria keleivinio transporto vairuotojai, kurie teikia pervežimo paslaugas keleiviams ir dirba itin didelės rizikos sąlygomis, nes neturi galimybės susikurti savo socialinio burbulo.
„Jei tolimųjų reisų vairuotojai didžiąją darbo laiko dalį praleidžia užsienio šalyse ir būdami vieni kabinose, tai keleivinio transporto vairuotojai tokios galimybės neturi. Autobuso vairuotojai kasdien susiduria su šimtais skirtingų keleivių, ypač vairuojantys tarpmiestinį transportą. Miesto autobusų vairuotojai – ne išimtis. Nepaisant to, kad autobusuose privaloma laikytis saugos reikalavimų, pavyzdžiui, išlaikyti saugius atstumus, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, visgi vairuotojai nėra apsaugoti nuo šio klastingo viruso plitimo, nes tarp keliaujančių gali būti ir nepasiskiepijusių, ir turistų iš užsienio šalių. Juk nėra galimybės visko patikrinti“, – sako A. Burba.
Jo teigimu, tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais dirba ne tik lietuviai, bet vairuotojai iš užsienio šalių, iš trečiųjų šalių, kurie ne visada turi galimybę skiepytis, nes paprastai būna išvykę, dirba kadencijomis – kitaip tariant, pamainomis, o kai grįžta namo poilsiui kas keturias savaites, jie turi laikytis saugumo reikalavimų ir izoliuotis. Po to vėl skuba išvykti“, – sako A. Burba.
Ne visuomet veiksmingi ir asociacijos bei darbdavių raginimai skiepytis. Pavyzdžiui, užsienio šalių piliečiai neranda tam laiko, nenori to daryti, nori kitokios vakcinos, yra ir tokių, kurie netiki. Priešingai nei užsienio šalių piliečiai, lietuviai vairuotojai skiepijasi aktyviau, jie stengiasi pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias siūlo valstybė, ir daugelis jų yra pasiskiepiję.
Asociacija dar vasario 26 d. kreipėsi į atsakingas šalies institucijas prašydama įtraukti tolimųjų reisų ir keleivinio transporto vairuotojus į prioritetines vakcinacijos grupes, tik į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Vežėjų nuomone, tai būtų leidę užtikrinti geresnius vakcinacijos rodiklius ir mažesnį sergamumą transporto sektoriuje.
