Naudą pajus tie vairuotojai, kurie nuo Gariūnų pusės važiuos link Pagirių: kelias – rekonstruotas, nereikės laukti dviejose sankryžose su geležinkeliu.
Vairuotojai, važiuojantys Pietiniu Vilniaus aplinkkeliu, nuo antradienio gali važiuoti dviejų juostų keliu abiem kryptimis. Iki šiol kelias buvo siauresnis ir turėjo po vieną juostą kiekviena kryptimi.
Be to, Pietiniu aplinkkeliu bus galima važiuoti greičiau: nebe 50 km per valandą greičiu, o 80 km. Aplinkkelyje neliko ir kairinių posūkių: tai reiškia, kad nereikės laukti, kol manevrą pabaigs apsisukti sumanęs vairuotojas.
Šis kelias bus naudingas norintiems greičiau pasiekti Pagirius, Vaidotus, taip pat ir sunkiasvoriam transportui, kuriam nereikės važiuoti per sostinę.
Jei vairuotojai norės nusukti iš aplinkkelio į šalia esančias gyvenvietes, tai jie galės padaryti persirikiuodami į lėtėjimo juostą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, įrengiant aplinkkelį pastatyti ne tik kelio atitvarai, bet juose įrengtos ir papildomos žalios detalės, kurios apsaugo vairuotojų akis nuo akinančių šviesų.
„Eismas bus saugesnis, - įsitikinęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius. - Jis nuo sostinės nukreips ir sunkiasvorį transportą, kuriam reikia važiuoti į Vaidotus ar Pagirius.“
Antradienį atidaryta rekonstruota Kirtimų gatvės dalis driekiasi nuo naujai pastatytos estakados per geležinkelį Vilnius-Kaunas iki naujojo viaduko per Galvės gatvę.
Skaičiuojama, kad rekonstruotos trasos ilgis siekia 7,6 kilometrų, projektas pradėtas įgyvendinti 2011 m. ir truko trejus metus.
„Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra didžiausias darbų apimtimi ir sudėtingiausias inžinerine prasme sostinės susisiekimo infrastruktūros projektas“, - skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Pavyzdžiui, projekto metu įrengti trys sudėtingi sprendimai: geležinkelio viadukas Kirtimų gatvėje, viadukas per Galvės gatvę ir estakada per geležinkelį Vilnius–Kaunas. Be to, rekonstruota dalis Kirtimų gatvės.
Tiesdami kelią rado ir sprogmenų
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas pasakojo, kad pietinio aplinkkelio tiesimas nebuvo lengvas.
„Dalis darbų buvo vykdoma žiemą. Atliekant darbus buvo aptikti ne tik planuose nepažymėti požeminiai inžineriniai tinklai, bet ir nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Estakada virš geležinkelio Vilnius – Kaunas buvo statoma nenutraukiant traukinių eismo“, - prisiminė jis.
Vilniaus Pietinis išorinis aplinkkelis pagerins susisiekimą Naujininkų ir Lazdynų gyventojams: skaičiuojama, kad per darbo dieną per Savanorių Vaduvos sankryžą pravažiuoja apie 18 tūkst. automobilių, tad dabar dalis vairuotojų turės kitą kelią. Lengviau gyventojai galės pasiekti ir senąją Lietuvos sostinę Trakus.
Vilniaus pietinio aplinkkelio atidarymo renginyje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras Artūras Zuokas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas, „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas ir kiti svečiai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra šio infrastruktūros projekto vykdytoja ir rangos darbų užsakovė. Šį projektą, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, vykdė „Lemminkainen Lietuva“ ir „Panevėžio keliai“. Atsakingasis junginio partneris – „Lemminkainen Lietuva“.
Projekto vertė siekia 219 mln. Lt, kurių 176 mln. Lt sudaro Europos Sąjungos sanglaudos fondai.
Planuojama, kad ateityje šis aplinkkelis galėtų turėti dar du etapus, kurie jį pratęstų nuo esamų 7,6 km iki 27 km, o kelias siektų Vilniaus viešąjį logistikos centrą ir kelią Vilnius – Lyda, Vilnius – Minskas.
„Kelių direkcija jau dabar planuoja kitus Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo etapus. 2017–2018 m. numatoma tiesti šio aplinkkelio 2 km (7,6-9,6 km) ilgio atkarpą iki Vilniaus viešojo logistikos centro. Šis objektas numatomas įtraukti į 2017-2018 m. ES finansuojamų projektų programą. Jau yra patvirtintas specialusis planas, o 2014 m. planuojamas žemės paėmimo projekto skelbimas. Vėliau, kai bus skirtas reikiamas finansavimas, planuojame pratęsti šį aplinkkelį iki kelio Vilnius–Minskas, t. y., nutiesti dar 18 km kelio. Būtų gerai ilgai nelaukti“, - ateities planais dalijosi S. Skrinskas.
DELFI skelbė, jog nuo šių metų lapkričio vidurio sostinės gyventojai gali naudotis nauja šešių juostų kelio atkarpa nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g. Beveik 3 km kelio ruožo atidarymu užbaigtas antrasis sostinės Vakarinio aplinkkelio statybos etapas.
Vairuotojai iš Kauno ir Minsko galės važiuoti 80 km/h greičiu Ukmergės kryptimi aplenkdami miesto centrą bei miegamuosius rajonus.
DELFI primena, kad pabaigus visus Vakarinio aplinkkelio statybos darbus žadama sujungti Lazdynus, Karoliniškes ir Pilaitę su Ukmergės plentu. Statybos pradėtos 2009 m. Pirmajame etape buvo nutiestas kelio ruožas tarp L. Asanavičiūtės g. ir Oslo g. Paskutinio etapo metu žadama sujungti Ozo g. ir Ukmergės g. Pabaigus aplinkkelio statybas bus sujungtas tarptautinis koridorius Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilnius-Panevėžys automagistrale.
