aA
Lietuvoje dar nepasibaigus pirmajam karantinui, Susisiekimo ministerija paskelbė apie planus steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Vyriausybei pritarus, tikimasi, kad ji savo veiklą pradėtų nuo 2022 m. Paaiškėjo, kad bendra projekto vertė siekia apie 36,6 mln. Eur, o tiesioginius skrydžius iš Lietuvos numatoma vykdyti keliolika krypčių.
Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys
© DELFI / Karolina Pansevič

Lėšos iš Ateities ekonomikos DNR plano

Daugelis aviacijos ekspertų piešia prognozes, jog oro keleivių srautas į rekordinį praėjusių metų lygį gali grįžti tik 2023 m. Kaip atstatyti skrydžių srautus po pandemijos ir pagerinti šalies pasiekiamumą užsimojo ir Lietuva.

Susisiekimo ministerija birželio pradžioje pranešė, kad siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, siūlo Vyriausybei steigti virtualią Lietuvos oro bendrovę. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto. Tokia bendrovė leistų pirkti skrydžių valandas ir vykdytų skrydžius su savo prekės ženklu, tačiau neturėtų savo lėktuvų, įgulos, mat paslaugas pirktų iš kitų oro bendrovių. Tokiu principu veikia Estijos oro vežėjas „Nordica“.

Ministerijos siūlomas šio vežėjo principas butų paremtas valstybės ir egzistuojančios vienos arba kelių privačių aviakompanijų dalijimosi verslo rizika modeliu. Kaip sako ministerija, atlikus atvirą ir nediskriminuojančią privataus subjekto, su kuriuo būtų sudaroma sutartis, atrankos procedūrą, tai būtų įgyvendinama pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Paaiškėjo, kad bendra siūlomo projekto vertė siekia 36,643 mln. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos iš Ateities ekonomikos DNR plano.

„Pirmame etape bus rengiamas reikiamų dokumentų rinkinys, vertinamas geriausias sprendimo variantas, išgryninamas būsimos bendrovės veiklos modelis, rengiami steigimo dokumentai, pagal rinkos situaciją atnaujinami skrydžių poreikiai, rengiamas detalus verslo planas 10 metų veiklai, atitinkantis rinkos ekonomikos investuotojo principą (MEIP), rengiami partnerio atrankos dokumentai JVS veiklai.

Be to, dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl išvados dėl valstybės pagalbos netaikymo ar taikymo“, – kaip bus panaudotos šios lėšos, Delfi vardija susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Vladislavas Kondratovičius
Vladislavas Kondratovičius
© DELFI / Domantas Pipas

Pelną vežėjas atneštų po 7-erių metų

Jei projektui pritartų Vyriausybė, virtualaus oro vežėjas startuotų 2022 m. Planuojama, kad per pirmuosius 5-erius veiklos metus įmonė pervežtų beveik 2 mln. keleivių ir atliktų beveik 30 tūkst. skrydžių.

Anot V. Kondratovičiaus, šiuo metu preliminariai skaičiuojama, kad veiklos grąžą toks vežėjas generuotų nuo 7 veiklos metų.

„Konkrečiau apie tai, kiek kokiomis kryptimis reikėtų parduoti bilietų, siekiant jų atsiperkamumo, taip pat apie tai, kokie būtų planuojami veiklos rezultatai trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, atsakys įmonės verslo planas, kuris dar bus rengiamas“, – pažymi jis.

Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos apraše nurodoma, kad pirmaisiais 6 projekto įgyvendinimo metais steigiamos uždaros bendrovės įstatinis kapitalas (35,411 mln. Eur) bus naudojamas investicijoms į krypčių vystymą, o nuo septintų metų, kaip ir minėjo susisiekimo viceministras, tikimasi grąžos. Skaičiuojama, kad per 15 metų grynojo poveikio viešiesiems finansams dabartinė vertė sieks 9,2 mln. Eur.

Identifikavo prioritetines kryptis

Susisiekimo ministerija identifikavo prioritetines kryptis, kuriomis galėtų skraidinti virtuali oro bendrovė. Kol kas planuojama, kad skrydžiai būtų vykdomi 10-15 krypčių.

„Tačiau atsižvelgiant į pandemijos sukeltą aviacijos krizę, tikėtina, kad oro vežėjų prioritetinės rinkos keisis, tad apie konkrečias kryptis bus galima kalbėti jau matant tai, kuriomis kryptimis esami ar galimi kiti rinkos žaidėjai neužtikrintų ar neplanuotų užtikrinti Lietuvai reikalingo pasiekiamumo – krypčių ir skrydžių dažnių.

Bet kuriuo atveju, visų pirma būtų nagrinėjamos skrydžių galimybės į didžiuosius Europos miestus ir oro uostus – Madridą, Paryžių, Amsterdamą, Berlyną, Briuselį ir kt.“, – atkreipia dėmesį susisiekimo viceministras.

Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos apraše įvardyta ir daugiau numatomų krypčių: Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Miunchenas, Viena, Berlynas, Hamburgas, Diuseldorfas, Štutgartas, Ciurichas, Roma, Madridas, Tel Avivas, Praha, Krokuva. Tiesa, 5 iš 13 nagrinėjamų krypčių skrydžiai iki 2019 m. galo apskritai nebuvo vykdomi.

Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys
© DELFI / Dainius Sinkevičius

„2020 m. liepą identifikuotos kryptys, kuriomis, tikėtina, tiesioginis susisiekimas bus sunkiausiai atstatomas ar naujai sukuriamas, nes Lietuva nė vienam oro vežėjui nėra prioritetinė rinka ir skrydžių vykdymas iš Lietuvos nėra pirminis interesas. Todėl reikalingos ilgalaikės, inovatyvios tvarų susisiekimą užtikrinsiančios priemonės pasiekiamumui šioms strateginėmis skrydžių kryptimis“, – rašoma dokumente.

Apraše, vertinant veiklos vykdymo rizikas, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tradicinių oro vežėjų (British Airways, SAS, Lufthansa ir kt.) naujos krypties verslo plane atsiperkamumas pasiekiamas per 3-5 metus, priklausomai nuo krypties sąnaudų (atstumo, orlaivio dydžio, slotų kainos ir pan.). Siekiant verslo plano tvarumo, rekomenduojama, kad partnerių sutarimu, skrydžių vykdymas viena ar kita kryptimi būtų stabdomas, jeigu krypties finansinis rezultatas žymiai neatitinka verslo plano lūkesčių.

Bartkus: yra ir rizikų, ir privalumų

Birželio pradžioje apie šią ministerijos idėją pakomentavo ir aviacijos ekspertas Simonas Bartkus. Anot jo, argumentų galima rasti tiek palaikančių idėją, tiek ją atmetančių. „Manau, kad virtualaus vežėjo kūrimas būtų tikrai geresnis sprendimas, nei kurti pilnavertę naują oro linijų bendrovę. Virtualaus vežėjo įkūrimas būtų daug greitesnis, kas yra svarbu šiame maršrutų atkūrimo po pandemijos kontekste, reikalautų mažesnių pradinių investicijų, turėtų mažiau projektų valdymo rizikų“, – vardijo ekspertas.

Be to, tikėtina, kad dėl didelės konkurencijos ir rinkos nuosmukio, reikalingas skrydžių vykdymo paslaugas šiuo metu būtų galima nusipirkti labai pigiai. Aviacijos žinovas taip pat pridėjo, kad būtent krizės metu galima pamatyti pagrindinę nacionalinių vežėjų naudą, kai privatūs vežėjai mažina skrydžių ir maršrutų skaičių.

„Galime prisiminti 2009 m. pavyzdį, kai veiklą sustabdžius „flyLAL“ gerus porą metų daugelis jų paliktų maršrutų liko neatkurti“, – akcentavo jis. Visgi riziką dėl krypčių iš Lietuvos S. Bartkus mato ir šiuo atveju. Anot jo, krizės metu privačios bendrovės dažniausiai agresyviai mažina maršrutų tinklelius, perkelia pajėgumus į trumpu laikotarpiu pelningesnes rinkas ir bazinių vežėjų įtaka susisiekimui tampa didesnė.

Simonas Bartkus
Simonas Bartkus
© DELFI / Domantas Pipas

Kitos skrydžių skatinimo priemonės nepakankamai lanksčios

Tiesa, Lietuvoje jau iki šiol veikia kelios skrydžių skatinimo priemonės. Pavyzdžiui, Lietuvos oro uostai, bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija, taiko maršrutų skatinimo programą oro vežėjams (nežymi valstybės pagalba – de minimis), kurios tikslas – paskatinti oro vežėjus pradėti skrydžius naujomis kryptimis, pasidalinant rizika ir prisidėti prie esamų maršrutų plėtros.

Tačiau, kaip pažymima dokumente, šios priemonės trūkumas – maksimali pagalbos vienam oro vežėjui suma per 3 metų laikotarpį gali siekti tik iki 200 tūkst. Eur. Vertinant, kad vienos krypties skrydžių vykdymo kaštai gali siekti iki 1 mln. Eur per metus, šios pagalbos priemonės suma esą nėra itin veiksminga skatinant skrydžius didesne apimtimi.

Kita Lietuvos rinkoje pritaikyta skrydžių skatinimo priemonė – viešosios paslaugos teikimo sutartis (PSO) dėl skrydžių Vilnius – Londonas Sity oro uostas. PSO esmė – tik pagal su Europos Komisija suderintą schemą, galimybė užtikrinti skrydžius į fiziškai nutolusius regionus ar itin didelės ekonominės svarbos taškus, kai nėra alternatyvaus susisiekimo.

Sutartis dėl dviejų kasdienių skrydžių Vilnius – Londonas Sity oro uostas pasirašyta penkeriems metams su Lenkijos oro linijų bendrove LOT. Tačiau kompensavimo mechanizmas gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu alternatyvus susisiekimas yra akivaizdžiai sukuriantis laiko praradimus ir joks vežėjas neišreiškia ketinimų aktualia kryptimi skraidyti komerciniais pagrindais, be kompensacijų.

Kaip nurodoma, šios priemonės trūkumas – nuostolių kompensavimas neužtikrina abiejų sutarties pusių suinteresuotumo siekti maksimalaus krypties pelningumo, be to, viešosios susisiekimo paslaugos pirkimas turi būti suderintas su Europos Komisija pagal galiojantį PSO reguliavimą. Plačias PSO schemos taikymo galimybes maršrutų plėtrai riboja ES teisės aktuose nustatyti kriterijai ir griežti reikalavimai PSO taikymui.

Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Siūlomas jungtinės veiklos sutarties modelis yra nepalyginamai lankstesnis, siekiant iškeltų tikslų – Lietuvos pasiekiamumo gerinimo“, – tikina V. Kondratovičius.

Kaip skelbta anksčiau, toks oro bendrovės modelis siūlomas atsižvelgiant į jo privalumus – žymiai mažesnes išlaidas įmonės įkūrimui (faktiškai perkama visavertė orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir jų draudimo paslauga), daug lankstesnes galimybes keisti veiklos apimtis ir orlaivius, taip pat operatyvesnę veiklos pradžią.

Anot susisiekimo viceministro, susidomėjimas šia siūloma koncepcija yra didelis, pozityvių vertinimų dėl galimybės bendradarbiauti įgyvendinant šią koncepciją esą sulaukta ne tik iš Lietuvos ar užsienio šalių oro vežėjų, bet taip pat net ir iš orlaivių gamintojų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
2.4516

Palangos oro uosto rekonstrukcija baigta: ketvirtadienį atnaujins veiklą (2)

Prieš pusantro mėnesio pradėta Palangos oro uosto aerodromo rekonstrukcija baigta. Jos metu...

Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose eismo sąlygas sunkina rūkas

Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose eismo sąlygas sunkina rūkas , įspėja Automobilių...

Teismas: „Eurochem Logistics“ iš latvių neatgaus 85 tūkst. eurų žalos (1)

Lietuvos logistikos bendrovė „Eurochem Logistics International“ iš Latvijos logistikos...

Kopenhaga panaikino elektrinių paspirtukų draudimą (2)

Kopenhaga , uždraudusi nuomotis elektrinius paspirtukus, panaikino ribojimus prieštaringai...

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (361)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (6)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (80)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (9)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (135)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...