Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ – pokalbis su susisiekimo ministru apie pagrindines aktualijas susisiekimo sektoriuje.
Vairuotojams prireiks kantrybės, o kelių tvarkymui – vis daugiau lėšų
Vyriausybė numatė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) pirmaisiais metais KPPP sudarys 583,2 mln. eurų, o likusiais iki 2026 m. – po 543,2 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministras Marius Skuodis patikslino, kad yra dar ir kiti finansavimo šaltiniai – bankų solidarumo mokestis, Europos Sąjungos investicijos, Europos Sąjungos karinio mobilumo lėšos.
„Iš viso mes šiems metams turime apie 900 milijonų eurų ir, jeigu mums dar pasisektų laimėti tam tikrus konkursus, galbūt investicijos galėtų siekti ir vieną milijardą“, – atskleidė jis.
Pasak susisiekimo ministro, viso to bus siekiama tam, kad būtų įgyvendinti strateginiai projektai.
„Mano numeris vienas šių metų kelių klausimas yra Utenos plentas, dėl kurio dedame visas pastangas. Klausimas numeris du yra „Via Baltica“ – atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Mums reikia pabaigti darbus vasarą ties Marijampole ir jau turėsime beveik 30 kilometrų naujos automagistralės ruožą link Lenkijos ir prasidėjusius darbus prie pat sienos. Toliau strateginiai projektai yra tiltai, viadukai. Apie jų būklę visi žinome“, – teigė M. Skuodis.
Jis antrino ir neseniai Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo išsakytai minčiai, kad vien visų tiltų ir viadukų sutvarkymui prireiktų milijardo eurų.
Taip pat, kaip informavo M. Skuodis, šiais metais darbai automagistralėje nesibaigs, planuojama sutvarkyti apie 40 kilometrų ilgio ruožą.
„Iškart noriu visų atsiprašyti. Žinau, kad vairuotojai tikrai tuo skųsis, bet visi važiuojame ir matome tą būklę“, – teigė M. Skuodis ir pridūrė, kad norint sutvarkyti visas mūsų automagistrales prireiktų apie 800 mln. eurų. o ilgainiui reikės vis didinti bazinį finansavimą keliams.
Kaip laidoje kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis, nors kelių būklė pamažu ima gerėti ir ją pavyksta stabilizuoti – deja, rezultatai dar nėra tokie, kokių norima ir tikimasi.
„Kad ta būklė sistemiškai pagerėtų, mums reikės gerokai didesnių investicijų. (...) Praeitais metais mums pavyko beveik 400 kilometrų visoje Lietuvoje naujos dangos nutiesti, kai dar prieš metus buvo tik 200 kilometrų. Šiais metais gal mums pavyks arti 300, atsižvelgiant į tai, kad labai didelių investicijų reikalauja „Via Baltica“ ir kiti strateginiai projektai“, – teigė jis.
Tiesa, kai kurie darbai, pavyzdžiui jau anksčiau minėtame Utenos plente – gali užsitęsti.
„Kadangi šie metai, natūralu, yra politinio ciklo ir ministrų kadencijos pabaiga – aš sakau, kad aš galėsiu ramiai palikti savo dabartinę darbo vietą, jeigu matysiu darbus vykstančius visame plente ištisai, vienu metu. Artimiausiu metu turėsime tam tikrų žinių ir informuosime visuomenę. Mano tas pažadas, kad 2025-aisiais metais visas plentas turi būti sutvarkytas – jis yra įgyvendinamas, o 2024-aisiais galime turėti tikrai gerą rezultatą“, – teigė M. Skuodis.
Diegiant greičio matuoklius buvo klaidų
Daug diskusijų visuomenėje sulaukia greičio matuoklių keliuose klausimas. Iš Seimo sklido kaltinimai, kad dabartinė sistema nepasiteisina. Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atnaujins metodiką, kaip jie yra diegiami. Tačiau, ar nebuvo anksčiau nustatytos strategijos? Kaip teigė susisiekimo ministras M. Skuodis, nors ir anksčiau greičio matuokliai buvo diegiami vadovaujantis įvairiais strateginiais planais, vis dėlto, tam tikrų klaidų buvo padaryta, o dabar bus siekiama jų išvengti.
„Iš valstybės pusės buvo padaryta klaida – trūksta informacijos, kodėl greičio matuoklis yra statomas vienoje vietoje, o ne kitoje, kad visi labai aiškiai matytų, kiek ten konkrečių eismo įvykių buvo, kodėl jis ten pastatytas ir panašiai. Kai galbūt biurokratiškai iš valstybės pusės jie buvo statomi, remiantis ekspertų argumentais, natūraliai – visuomenei kilo įvairiausių klausimų.
Žinote, kada jų kilo? Kada atsirado virš 200 įvairiausių kamerų, kurios skirtos sunkiasvorėms transporto priemonėms stebėti – ar nusipirko, ar susimokėjo kelių mokestį, ar draudimą turi ir panašiai, o ženklas ties tomis kameromis yra analogiškas, kaip ir greičio matuoklių. Visuomenei kilo toks natūralus klausimas – iš kur tų greičio matuoklių tiek atsirado? Tiesą pasakius, praeitais metais, man rodos, tik 6 buvo pastatyti“, – teigė jis.
Pasak M. Skuodžio, nuo šiol tokias strategijas, pagal kurias yra diegiami matuokliai, tvirtins viena iš už saugų eismą atsakingų institucijų.
„Automobilių kelių direkcija tiesiog įgyvendins tuos sprendimus. Aš tikiuosi to skaidrumo, aiškumo bus tik daugiau, nes jo akivaizdžiai trūksta“, – teigė ministras.
Jis įsitikinęs, kad greičio matuokliai turi naudą. Kaip teigia, kalbame apie 8 kartus mažesnį eismo įvykių skaičių
„Tiesą pasakius, pažiūrėkime kaip mes važiuojame: jeigu yra vidutinio greičio palaikymo ruožas – visi tvarkingai, be jokių problemų juda, jeigu ne – prasideda lenktynės. Čia ne mano nuomonė, o policijos duomenys. Didžioji dalis eismo įvykių vyksta dėl pernelyg didelio greičio“, – teigė M. Skuodis.
Anot ministro, kalbant apie naujų sistemų diegimus, pirmosios naujienos ir sprendimai turėtų paaiškėti iki metų vidurio.
Dėl susisiekimo autobusais reikia savivaldybių įsitraukimo
Kita problema tvyranti susisiekimo sektoriuje – mažėjantis autobusų reisų skaičius regionuose. Štai Šilalės rajono meras Tadas Bartkus anksčiau skaičiavo, kad per pastaruosius trejus metus neteko 11 maršrutų, liko 6.
„Situacija Vakarų Lietuvoje yra liūdnai tragiška. Pagal naujausius duomenis, nuo šių metų pabaigos neteksime ir maršruto į Vilnių, liks 5 maršrutai, praktiškai liekame be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais“, – tikino jis.
Nuogąstaujama, kad atokesni regionai liks visiškai be susisiekimo. Laidoje „Piniginiai reikalai“ ministro M. Skuodžio buvo teiraujamasi, kaip šią situaciją būtų galima pakeisti.
„Žinote, man visoje šioje diskusijoje labiausiai trūksta požiūrio į gyventoją ir klientą. Aš girdžiu begalę skundų iš vežėjų, aš matau, kaip vežėjai eina skųstis pas Seimo narius, aš girdžiu skundų iš savivaldybių ir panašiai, kaip kažkas neveikia, kaip kažką reikėtų dar padaryti ir panašiai, bet, vis dėlto, jeigu mes visi orientuotumėmės į klientą – sprendimai yra čia ir dabar. Teisinė bazė sutvarkyta. Mums reikia vienintelio dalyko – ten, kur trūksta maršrutų – juos ir užtikrinti“, – teigė M. Skuodis.
Anot ministro, tokia jau ta skaudi realybė, kad nepelningų maršrutų vežėjai atsisako.
„Čia yra realybė tokia – verslas nenori investuoti ten, kur nėra pelno ir pajamų, ir nori vežti tik tais maršrutais, kur gauna pajamas, bet jokiu būdu nenori, kad vežtų ir kiti, nes gi noriu aš vienas važinėti ir pasiimti visą pelną.
Jie nenori važiuoti maršrutais, kurie yra nepelningi. Šioje vietoje, vis dėlto, jeigu verslas rinkoje neužtikrins tų maršrutų, nors sąlygos dabar yra sudarytos, kad tie maršrutai atsirastų ir, kad dažniai padidėtų – savivaldybėms ir valstybei reikės imtis tam tikrų sprendimų, kad tie maršrutai atsirastų“, – teigė M. Skuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad gerų pavyzdžių tikrai yra.
„Kaunas- Kauno rajonas, net ir Vilnius-Vilniaus rajonas, Klaipėda-Klaipėdos rajonas, Tauragė, kur pačios savivaldybės tikrai daug investavo pastaraisiais metais, kad užtikrintų priemiestinį susisiekimą“, – vardijo M. Skuodis.
Anot jo, tokius pavyzdžius reikia atkartoti, o verslui – pasinaudoti susidarančiomis galimybėmis.
„Nepamirškime, kad pajamos gaunamos ne tik už keleivių vežimą. Kartu ten ir siuntos važinėja, ir panašiai. Tam tikrų sprendimų, aš tikiuosi, galime rasti. Ko aš labiausiai norėčiau, tai, kad mes nekaltintume vieni kitų, kas Lietuvoje yra įprasta, o pažiūrėtumėme, kaip užtikrinti tas paslaugas klientui ir ką turime padaryti, kad jos būtų“, – teigė M. Skuodis.
