Maža to, aiškėja, kad taikinys yra ne tik transporto priemonės, bet ir prekės, pagamintos Lietuvoje bei gabenamos per mūsų valstybę.
„Prekės, kurių kilmės šalis Lietuva, taip pat prekės, kurių paskirties šalis Lietuva, taip pat (prekės) gabenamos Lietuvos transporto bendrovių, nebus praleidžiamos, kol nebus sulaukta specialių nurodymų“, – cituoja agentūra TASS ištrauką iš vieno agento laiško klientui.
TASS šaltiniai nenurodė, kodėl uždraustas krovinių pervežimas. Rusijos federalinės muitinės tarnybos spaudos tarnyboje pareiškė, kad šiuo klausimu informacijos neturi.
Kaip DELFI teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis, pirmadienį ryte situacija pasienyje su Kaliningradu buvo nepasikeitusi – visuose keturiuose pasienio punktuose Rusijos pusė transporto priemones su lietuviškais numeriais praleidinėjo itin lėtai.
Akylesni skaitytojai pastebėjo, kad pasienyje įtaisytos kameros, kurios rodo, kad eilių pasienyje su Kaliningradu praktiškai nėra.
„Vairuotojai buvo informuoti apie padėtį, tad nebesirenka šių punktų, todėl eilių natūraliai ir nėra, bet situacija dėl patikros lieka nepakitusi“, - aiškina. G. Mišutis.
Primename, kad VSAT šeštadienį pranešė, jog nuo praėjusio penktadienio apie 23 val. pasienyje su Rusija dirbantys pareigūnai pastebėjo, kad kaimyninės šalies tarnybos pradėjo priimti žymiai mažiau automobilių, kurie praėjo patikrą Lietuvos pusėje ir laukė leidimo įvažiuoti į Kaliningrado sritį. Tokia situacija tęsėsi visą savaitgalį.
Automobiliai su rusiškais numeriais vyksta be kliūčių.
A. Kondrusevičius: situacija pasienyje kelia nerimą
„Mes su nerimu stebime ir manome, kad tikrai kažkas vyksta. Tik nekeliam bereikalingos panikos, nežinodamui, kas iš tikrųjų vyksta. Mūsų patirtis nelabai gera dėl tokių tikrinimų rodo, kad reikia išlaikyti rimtį ir nekelti panikos, o išsiaiškinus tikrąją situaciją, numatyti sprendimų kelius“, - Žinių radijui pirmadienį sakė A.Kondrusevičius.
Jo teigimu, Rusijoje sklinda Lietuvos verslui nepalankūs gandai.
„Jau pradėjo sklandyti Rusijos importuotojų tarpe, kad negalima krauti lietuviškų mašinų, prekių iš Lietuvos. Tikrai ne pats didžiausias sąjungininkas Lietuvos verslui tokie gandai ir mes stengiamės jų neskatinti“, - sakė „Linavos“ vadovas.
A.Kondrusevičius DELFI sakė, kad pirmadienio rytą vilkikai iš Lietuvos ėmė strigti tiek Rusijos pasienyje, tiek vidinėse šalies muitinėse.
„Nuo šio ryto stringa (automobiliai – DELFI) absoliučiai visur. Laukiama, nepriimami dokumentai iš Lietuvos vežėjų, laukiama atskiro nurodymo. Kol kas oficialios informacijos neturime, turime tik informaciją iš vežėjų“, - komentavo jis.
Pasak A. Kondrusevičiaus, savaitgalį vilkikams pasienyje pasienyje problemų nebuvo.
„Linavos“ vadovo teigimu, Lietuvos vežėjų pajėgumai didžia dalimi orientuoti į Rusijos rinką ir labai staiga persiorientuoti sunku. Todėl tiek vežėjai, tiek valstybės institucijos daro viską, kad būtų „didinamos apsukos“ kitose rinkose.
„Pavyzdžiui mes ir praeitą savaitę buvome Kazachstane, kur matome plėtros galimybių ir sutarėme dėl didesnių leidimų kvotų. Po truputį ieškome, bet kol įmanoma, stengiamės dirbti ir toje rinkoje, kurioje sunku“, - sakė A.Kondrusevičius.
URM kviečia pasiaiškinti Rusijos ambasadorių
Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas pirmadienį kviečiamas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją paaiškinti situaciją, kai, anot Lietuvos pasieniečių, Rusija ėmė riboti automobilių su lietuviškais numeriais įvažiavimą į Karaliaučiaus sritį.
„Rusijos ambasadorius kviečiamas paaiškinti situaciją pasienyje“, - BNS sekmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sekmadienį teigė, kad vežėjai su dideliais sunkumais nesusiduria.
„Sisteminio ir didelio stabdymo ar grąžinimo mes nežinome“, - sekmadienį BNS sakė „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
VSAT apie nesklandumus pasienyje pranešė praėjus dienai po to, kai prezidentė Dalia GrybauskaitėRusiją pavadino „teroristine valstybe“. Į tai Rusijos Užsienio reikalų ministerija atsikirto raginimu Lietuvos vadovei maldyti „komjaunuolišką įkarštį“.
Nutraukus diplomatinius santykius su Rusija, konsuliniai ir ekonominiai išliktų
Nors Lietuvoje netikima Rusijoje pasigirdusių pasiūlymų įšaldyti diplomatinius santykius su Vilniumi realumu, pabrėžiama, kad net jei tokie grasinimai būtų įgyvendinti, tai nereikštų visų dvišalių santykių nutraukimo, rašo „Verslo žinios“.
Diplomatinių santykių nutraukimas reikštų, kad iš tos šalies atšaukiamas ambasadorius ir šios šalies diplomatinis atstovavimas pažeminamas iki beveik simbolinio lygmens. Be to, tokiu atveju nutrūktų dvišaliai kontaktai, pavyzdžiui, derybos dėl tarpvyriausybinių sutarčių parengimo ar analogiškų klausimų. Bet diplomatinių santykių nutraukimas nereikštų, kad nutrūktų ir konsuliniai ar ekonominiai santykiai. Tokiu atveju liktų galioti visos sutartys, įskaitant dėl vizų išdavimo, readmisijos ar dvigubo apmokestinimo išvengimo.
„Žinoma, priklausytų nuo sprendimo lygmens, kurį pasirinktų valstybė, paskelbusi apie diplomatinių santykių nutraukimą. Bet paprastai tai reiškia tik ambasadorių ir kitų aukštųjų ambasadų pareigūnų atšaukimą, ne daugiau. Visa kita lieka kaip buvę, tik diplomatinis atstovavimas nusileidžia iki žemesnio lygmens“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.
