Smulkiesiems užkliuvo įstatymo pakeitimai, kuriais nurodoma, kokį kiekį degalų galima įvežti, nekaupiant privalomųjų atsargų.
„Šio įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 2 punktas nustato importuotų arba įvežtų naftos produktų metinį kiekį iki 100 tonų, nuo kurio atsiranda prievolė kaupti naftos valstybės atsargas. Šiuo įstatymo pakeitimu 25 kartais sumažinamas importuojamo dyzelino kiekis”, rašoma rašte, kurį Lietuviškų degalinių sąjunga išplatino Seimo nariams.
Smulkieji ir toliau galės vežti degalus, tačiau viršijus nurodytą normą atsiranda prievolė kaupti atsargas, o tai atsiliepia galutinei degalų kainai. Esą taip bus mažina konkurencija didmenininkui „Orlen Lietuva”.
Anksčiau Energetikos ministerija nurodė, kad esančios išimtys sudaro nelygias konkurencines sąlygas – degalai iš Baltarusijos ir taip pigesni, o kaupimo išimtys tik padidina įvežamų degalų konkurencinį pranašumą.
Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos pirmininkas Romandas Sadauskas pateikia pavyzdį, kaip konkurencija sumažino kainas.
„Pavyzdžiui, kai „Lukoil Baltija” pradėjo įvežinėti tanklaiviais A-95 benziną, „Orlen Lietuva” iškart, vienašališkai, pakeitė prekybines sutartis su Lietuvos įmonėmis ir sumažino benzino kainą. Tai ir yra sveika konkurencija, kurios dėka laimi eilinis vartotojas”, - teigia R. Sadauskas.
Sąjungos skaičiavimu, jei ši pataisa bus priimta, galimas degalų kainų pabrangimas iki 5 – 8 centų vienam litrui. Smulkiųjų naftos produktais prekiaujančių įmonių duomenimis, jų įvežamas kiekis sudaro iki 1 procentą nuo bendrai sunaudojamo degalų kiekio Lietuvoje.
Kainą mažins atsargų kaupimo liberalizavimas
Energetikos ministerija aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodo, kad konkurencija iš tiesų gali sumažinti degalų kainas, tačiau konkurencijos didinimą planuoja per atsargų kaupimo liberalizavimą.
„Įstatymo projektu liberalizavus atsargų kaupimo užsienyje galimybes, bus sudaromos geresnės sąlygos konkurencijai atsargų laikymo paslaugų rinkoje. Todėl bus sudaromos sąlygos ženkliai sumažinti atsargas įpareigotųjų įmonių lėšas, reikalingas atsargų kaupimo veiklai finansuoti, o taip pat efektyviau panaudoti valstybės lėšas atsargų kaupimui. Savo ruožtu, finansinės naštos, susijusios su atsargų kaupimu, sumažėjimas, turėtų lemti ir galutinių naftos produktų kainų sumažėjimą”, rašoma rašte.
Įstatyme siūloma įtvirtinti reikalavimus, kad atsargai turėtų būti kaupiamas toks atsargų kiekis, kad iš sukauptų atsargų būtų galima patenkinti didesnįjį iš šių poreikių: 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dienos vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikį. Šiuo metu galiojanti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas nustato, kad valstybėje turi būti sukaupta tiek kiekvienos rūšies atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį kasdienį suvartojimą valstybėje per praeitus kalendorinius metus.
Po pristatymo praėjusį ketvirtadienį už įstatymo pakeitimus balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 26 d.
