„Esame su komanda pravažiavę didžiąją dalį, per 40 Lietuvos savivaldybių. Situacija yra įvairi. Kai kur yra labai gražūs pavyzdžiai, kur sutvarkyta, suremontuota, net ir prieš 10 metų ir puikiausiai veikia.
Kai kur situacija tokia, kur gali tiesiog nuleidęs akis gyventojams, bendruomenei, savivaldybės vadovų atsiprašyti ir ne visais atvejais gali kažką pajudinti čia ir dabar‟, – televizijos laidoje DELFI Interviu kalbėjo M. Skuodis.
Jis vis dėlto nerašytų neigiamo balo dabartinei šalies kelių būklei, nors 40 proc. atvejų ji labai prasta.
„Iš statistikos, kurią turiu, maždaug 4 keliai iš 10 neatitinka susisiekimo ministro patvirtintų reikalavimų ir Valstybės kontrolė apskritai tuos reikalavimus kritikuoja, kad jie nėra pakankamai ambicingi.
Ministras komentuoja, kad ilgą laiką kelių būklei palaikyti valstybė neskyrė pakankamai lėšų.
„Mes niekada neturėjome pakankamo finansavimo keliams ir ypač nuo 2009 metų krizės jis akivaizdžiai mažėjo ir neatsistatė‟, – aiškino ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad tarp prioritetų yra ne tik kelių būklė, bet ir strateginiai projektai, žvyrkelių asfaltavimas. M. Skuodis paminėjo „Via Baltica‟ naują atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, sprendžiant „mirties kelio‟ problemą, todėl dalis lėšų nukreipta būtent ten.
„O praeitoje Vyriausybės kadencijoje, nėra ko slėpti, 100 mln. eurų buvo leidžiama žvyrkeliams asfaltuoti. Nenoriu to kritikuoti: ten, kur buvo gerai pinigai investuoti, viskas su tuo gerai, nes tikrai Lietuvoje dar daug gyvenviečių, kurios atskirtos nuo normalių kelių žvyrkeliais, – net nėra normaliai kaip išvažiuoti ne žvyrkeliu iš pakankamai didelių gyvenamųjų teritorijų‟, – aiškino M. Skuodis.
Anot jo, žvyrkelius asfaltuoti reikia, tačiau tuomet be didesnio dėmesio liks kelių būklė ir atvirkščiai. Arba teks pamiršti strateginius projektus.
Kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, kai Kaune griuvo tiltas jis paaiškino, kad jis ir turi būti nugriautas, bet kita vertus, tiltai dėmesio turėję sulaukti ir anksčiau.
„Kaune esantis tiltas pastatytas naujas šalia tam, kad tu per vidurį esantį tiltą, kuris čia nuskambėjo, galėtum visą sugriauti, nes jis tiesiog jau nebeatitiko reikalavimų, ir statyti naują. Prie to prieita. Bet situacija rodo, kad prie tiltų reikėjo prieiti gerokai anksčiau‟, – teigė M. Skuodis.
„Mes tą finansavimą prieš kurį laiką padidinome – iššūkis tas, kad galime nuspręsti: sutvarkykime visus prastos būklės tiltus ir viadukus, bet žinote, iš pradžių reikia suprojektuoti (…). Jų praeitų metų pradžioje buvo apie 72, pernai 10 sutvarkyta, šiuo metu tvarkoma apie 10–11, ir šiais metais dar bus pradedama tvarkyti apie 22. Maždaug tokie skaičiai‟, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, dėl kelių yra du prioritetai: strateginiai projektai ir kelių būklė.
„Pirmas dalykas, turime įgyvendinti savo strateginius projektus, nes tai ir mūsų įsipareigojimai Europos Sąjungai, jie yra reikalingi ir dėl karinio mobilumo tikslų, kad atlieptume kariuomenės poreikius – tai yra „Via Baltica‟, Utenos plentas, kurio dalis jau projektuojama, kelias Kaunas–Prienai. Tai yra tos ilgametės piktžaizdės.
Antras esminis prioritetas – kelių būklė. Mes nebegalime neskirti pakankamai lėšų kelių būklei‟, – sakė jis.
M. Skuodžio teigimu, lėšų reikia gerokai daugiau.
Anot jo, kai kuriais atvejais tenka nustebti, kai faktiškai avarinės būklės kelias prioritetų sąraše užima tik 192-ą vietą, o tai reiškia, kad į jo remontą bus investuojama po penkerių metų.
„Tas finansavimas, kuris yra, jis yra nepakankamas. Ką tik lankiausi su komanda Švenčionyse. Nuvažiuojame prie vienos gyvenvietės Švenčionėlių mieste ir matau kelią, kurį man meras rodo: lopas po lopo, bet ne taip, kad vienas po kito, o praktiškai kaip puzlė (dėlionė – red.) sudėliotas‟, – konkretų pavyzdį pateikė M. Skuodis.
Ministro teigimu, galima kvestionuoti pačią lėšų skyrimo metodologiją, bet faktas, kad „prie to prisigyvenome‟, ilgus metus neskiriant pakankamai lėšų.
„Tu po to gali mesti daug milijonų, bet per vienus, dvejus metus tos situacijos nepagerinsi. Tai mes bandome stabiliai padidinti finansavimą, bet reikės luktelėti – 4–5 metus‟, – sakė Vyriausybės narys.
„Yra tokia situacija man, kaip ministrui: lyg turi penkis vaikus, myli visus vienodai, bet maistui turi pinigų dviem arba trims, ir ką tau daryti? Tada tau politikai sako: žinote, reikia didinti efektyvumą. Tai: maitinti kažkaip efektyviau?
Kiti sako – ir yra daug iniciatyvų Seime – gal skirkime didesnį finansavimą žiedinėms savivaldybėms aplink didžiuosius miestus. Tai ką tai reiškia? Gal skirti didesnį finansavimą didesniems vaikams, o maži palauks?‟, – lygino ministras.
Pasak jo, iš kelių naudotojų surenkant akcizą, didesnė jo dalis galėtų būti skirta būtent infrastruktūrai.
„Ypač sunkiasvorės transporto priemonės ir ypač tos, kurios važiuoja tranzitu, turėtų būti apmokestinamos labiau ir stipriau. Bet net ir tas mokestis iš pradžių keliauja ne į kelių biudžetą. Keliauja į (valstybės) biudžetą ir tik tada Vyriausybė, Seimas sprendžia, kaip paskirstyti tas lėšas, o tų poreikių yra daug (…).
ministeriją ir netampykime paklodės
Jis patikino, kad ministerija bent jau bando užtikrinti, kad surinktos lėšos būtų panaudotos būtiniems projektams, o pirmenybė tenka žmonių saugumui.
Pasiteiravus, ar galimas taršos mokestis galėtų padėti gauti daugiau pajamų keliams, ministras dar kartą atkreipė dėmesį, kad lėšas skirsto Vyriausybė „ir politikai‟.
„Kad tas mokestis eitų tiesiogiai keliams, net Konstitucinis Teismas – deja, kas man nepatinka iki galo, – yra pasakęs, kad vis dėlto Vyriausybei ir politikams yra paliekama teisė paskirstyti, kur eina mūsų finansavimas. Gal švietimui, sveikatai, kitai sričiai ir dėl to įsivaizduoju, politikams, labai sudėtinga‟, – teigė ministras.
Jis sako besitikintis sąžiningumo, kai kalbama apie prioritetus ir finansavimą.
„Ko norėčiau, tai sąžiningumo iš tos pusės, kad, jeigu mes sakome, jog mūsų prioritetas dabar yra kita sritis, ir neskiriame pakankamai lėšų keliams, kur mes norėtume daugiau skirti, tai bent neikime į ministeriją ir netampykime paklodės‟, – teigė jis.
M. Skuodis sutiko, kad ir pats yra politikas, Ministrų kabineto narys, tad pridūrė, jog daroma viskas, kad lėšų infrastruktūrai užtektų.
„Pavyzdžiui, tikrai labai džiaugiuosi mūsų darbo rezultatais, kai šiais metais turime apie 100 mln. eurų papildomų lėšų karinio mobilumo jungtims ir mes jas naudosime „Via Balticai‟, tai yra, ir civiliam, ir kariniam naudojimui.
Apibendrindamas situaciją jis sakė, kad yra gana „pesimistiškai nusiteikęs realistas‟, nes reikia pinigų ir strateginiams projektams, ir žvyrkeliams, ir kelių būklei. Tačiau ilgesnė perspektyva atrodo teikianti daugiau vilčių.
„Bet jeigu mes žvelgtume į 10–15 metų laikotarpį, žiūrėdamas į tuos finansinius srautus, kurie yra, aš nusiteikęs pakankamai pozityviai, nes iki to laikotarpio mes būsime įgyvendinę savo strateginius projektus ir nebereikės tiek lėšų naujoms automagistralėms tiesti, mes, tikiuosi, būsime stabilizavę ir pagerinę būklę. Kiek įmanoma, bus išspręsta situacija su žvyrkeliais‟, – argumentavo ministras.
Vyriausybės kanceliarija vasarį pranešė, kad Ministrų kabinetas patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų, tai yra, tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad toks valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas, ateityje jį būtina didinti.
Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.
Pranešime primenama, kad siekiant sparčiau tvarkyti prastos būklės kelius ir tiltus, būtent šiems darbams finansuoti teikiamas prioritetas. Tai daroma jau trečius metus iš eilės – skirstant KPPP lėšas mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui ir skiriama daugiau lėšų keliams ir tiltams.
