„Vyriausybė ir valstybė turi daug prioritetų ir koks bus galutinis sprendimas, šią akimirką negaliu pasakyti. Mano pasiūlymas labai konkretus, įvardintas ir raštu, ir žodžiu, kad kitais metais, kalbant apie kelių finansavimą, 150 mln. eurų papildomo bazinio biudžeto mums reikia būtinai, kad galėtume įgyvendinti strateginius projektus“, – Darbo partijos frakcijos posėdyje teigė M. Skuodis.
Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu šalyje norima matyti kelių būklės ženklesnį gerėjimą, papildomai reikėtų dar apie 340 mln. eurų.
„Jeigu Lietuvoje norime matyti ir būklės ženklesnį gerėjimą, mums papildomai reikia apie 340 mln. eurų. Iš abiejų įvardintų sumų trečdalis atitenka savivaldybėms, kurioms lygiai taip pat per pastaruosius metus finansavimas nedidėjo. Nekalbant apie kitus šaltinius, čia yra bazinis“, – sakė ministras.
„Visiems (ministrams – ELTA) yra pristatyta situacija. (...) Kaip atrodo (ministrams – ELTA) matysime kai biudžeto projektas bus pateiktas Seimui“, – pažymėjo jis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų. Finansavimo trūkumas 2024 m. gali pasiekti 340 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko trečiadienį akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 40 proc. blogos būklės krašto ir rajoninių kelių, tuo tarpu magistralinių – per 21 proc. Pasak jo, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, KPPP finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
KPPP 2024 m. numatyta 543 mln. eurų.
