Ištarti pavyktų ne visiems
Dabar ant senojo Vilniaus oro uosto pastato kabo lentelė, skelbianti, kad tai – Vilnius. Lentelė nauja, pakabinta vos prieš kelerius metus, nes kiek anksčiau ten kabėjo dvikalbis užrašas – kairėje pusėje buvo parašyta „Oro uostas“, o dešinėje, kad būtų aiškiau užsieniečiams, kabėjo užrašas „Airport“. Šiuo metu Vyriausybėje vyksta karštos diskusijos apie tai, koks turėtų būti naujasis Vilniaus oro uosto pavadinimas. Ko tikisi patys gyventojai, LNK teiravosi sutiktų žmonių.
„Gal Gediminas?“, – apie vardą, galintį papuošti oro uosto pavadinimą, svarstė moteris.
„Galbūt gerbiamo Adamkaus vardu galėtų būti“, – teigė kita.
O štai kiti – turi griežtesnę nuomonę.
„Tik ne politikas“, – teigė moteris.
„Manau, kad geras pavadinimas yra „Vilniaus oro uostas“. Dažniausiai, oro uostai ir vadinasi arba miesto, arba kažkokio žmogaus vardu. Aš, tikriausiai, nekeisčiau nieko“, – dalijosi kita.
Tiesa, buvo kalbama ir apie siūlymus Vilniaus oro uostą pavadinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Nors užsieniečiams toks pavadinimas skamba gražiai, vis dėlto, jį ištarti – labai sunku.
„Atsiprašau, bet tai nėra gera idėja. Niekas to neištars“, – teigė viena jų.
Simbolinė idėja
Kaip teigė ministro pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė, pavadinimų, sklandančių ore ir visuomenės tarpe – labai daug, tačiau pavadinti Vilniaus oro uostą būtent M. K. Čiurlionio vardu, anot jos, būtų labai simboliška.
„Artėjant Konstantino Čiurlionio jubiliejiniams metams, 25-iems metams – na, man skambėtų, jeigu žmonės, atskridę į Vilniaus oro uostą ir grįždami namo, atskristų į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio oro uostą. Man, pavyzdžiui, visada malonu leistis Varšuvoje, Šopeno oro uoste, taip pat ir Milane – Leonardo da Vinčio oro uoste“, – teigė ji.
Tiesa, pasak pašnekovės, toks pavadinimas – tik viena iš idėjų.
„Žinote, visada svajonės nuo kažko prasideda. Aš manau, žmonės išsakė savo tokias mintis. Pasižiūrėsime, ar tai pavyks. Gal bus ir kitų pasiūlymų, nes jų buvo ir yra įvairių, ir jau daug metų tai yra svarstoma. Na, pasižiūrėsime, bet tikriausiai niekas neginčytų, kad tai – mūsų žymiausias menininkas ir labiausiai, tikriausiai, esantis europiniuose kontekstuose kultūriniuose“, – teigė G. Žaidytė.
Spręs rimta komisija
Anot pašnekovės, priimti galutinį sprendimą dėl naujojo pavadinimo – nebus taip paprasta.
„Žinote, kad būtų priimti galutiniai sprendimai, tai, pirma, jie turi susiformuluoti ant žemės, jie turi atsirasti pasiūlymų sąrašuose ir lapuose, ir paskui turi būti svarstomi. Aišku, tai yra susiję su labai daug aplinkybių, su įgyvendinimo galimybėmis.
Turi būti apsvarstyta ir kiek tai kainuotų, jeigu kainuotų, taigi, aš nemanau, kad, jeigu tai įsigyvendins, tai įsigyvendins per vieną dieną ar dvi, bet neseniai Vyriausybėje, Vyriausybės potvarkiu, įsteigta ministrės pirmininkės vadovaujama Čiurlionio kūrybos paveldo, kūrybos sklaidos komisija, irgi, tikriausiai, būtų tas sambūris žmonių, kuris spręstų, po to, kai bus išanalizuotos visos galimybės ir pateikta visa informacija“, – aiškino G. Žaidytė.
Kokios asmenybės ir kokių sričių atstovai atstovaus šią komisiją, pašnekovė atskleisti nepanoro.
„Kadangi pirmas komisijos bus gruodžio mėnesį, tai, tikriausiai, apie konkrečias personalijas kalbėti dar truputį anksti. Aš tik galiu patikinti, kad tai yra tiek žmonės iš įvairių institucijų, kurios yra ir tiesiogiai, ir nelabai netiesiogiai susiję su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, ir vardu, bet visos jos yra labai tiesiogiai dirbančios kultūros sferoje arba tose sferose, kurios yra susiję su kultūra, tarkime, švietime. Toje komisijoje bus ir žmonių, kurie neatstovaus institucijoms, bet yra arba labai daug padarę ir daro, garsinant Čiurlionio vardą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, arba bendrai Lietuvos kultūrą pasaulyje ir Lietuvoje. Mums buvo labai svarbu, kad žmonės, kurie bus šios komisijos nariai, būtų ne tik iš institucijų“, – tikino ji.
Pasak G. Žaidytės, šios komisijos konceptas primena ir jau anksčiau matytus pavyzdžius.
„Turbūt dalis dar atsimena tūkstantmečio komisiją, kai šventėme Lietuvos jubiliejų. Bus ir darbo grupė. Čia bus dar kiti žmonės ir, manau, kad ta darbo grupė bus dar arčiau žemės, kaip aš sakau, ir, iš tikrųjų, čia ir ateis visi tie pasiūlymai, ar tai turi būti oro uostas, ar parodos, ar kažkokios edukacijos, ar visų Lietuvos vaikų apsilankymas tose vietose, kurios yra paženklintos Čiurlionio biografijos. Žodžiu, čia bus ta kalvė“, – teigė ji.
Visą reportažą rasite LNK portale:
