Penktadalį šių lėšų numatyta skirti savivaldybių vietinės reikšmės keliams taisyti, 5 proc. – kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas 2004 m. įtrauktas į valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas kaip specialioji programa kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir šio tinklo funkcionavimui užtikrinti.
Į Kelių priežiūros ir plėtros programą šiais metais buvo numatyta surinkti 830 mln. Lt, iš kurių pagrindinę išlaidų dalį numatyta skirti kelių priežiūrai ir investiciniams projektams įgyvendinti, tai yra tarptautinių koridorių modernizavimui finansuoti.
Iš viso šiais metais kelių priežiūros ir plėtros programoms automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti bei funkcionavimui užtikrinti planuojama gauti per 893 mln. Lt, tai 41 mln. Lt daugiau nei praėjusiais metais. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus Virgaudo Puodžiuko, Kelių priežiūros ir plėtros programai buvo paskirta 830 mln. Lt, tačiau gavus papildomus 63 mln. Lt. suma išaugo iki 893 mln. Lt. „Kelių rekonstrukcijos ir tobulinimo darbai atliekami orientuojantis į mokslininkų parengtą eismo intensyvumo prognozę iki 2015 m. Šalies kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai realiai reikėtų 1,3 mlrd. Lt., tačiau tokios sumos Lietuva nepajėgi skirti, – tikina V. Puodžiukas. – Kita vertus, net ir turėdami dabartinį finansavimą, mes galime užtikrinti saugų eismą keliuose ir garantuoti jų priežiūrą“.
Jau žinoma, kad 92,5 mln. Lt Europos Sąjungos paramos tikslinių lėšų bus naudojama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros investiciniams projektams įgyvendinti.
V. Puodžiukas teigia, kad šiais metais direkcija planuoja įsisavinti beveik tris kartus daugiau ES fondų skiriamų lėšų nei praėjusiais metais. Jei praėjusiais metais direkcija keliams rekonstruoti bei gerinti iš ES fondų gavo 56 mln. Lt, tai šiais jau užsitikrino 92 mln. Lt ir dar 54 mln. Lt tikimasi gauti iš Struktūrinių fondų. „Specialiųjų fondų investicijų skaičius praėjusiais metais sudarė 13 proc. visų kelių reikmėms skirtų lėšų, šiemet tikimasi, kad jos sudarys apie 40 proc. Lėšų, gaunamų iš ES fondų, skaičius auga, nes Lietuvai tapus ES nare bus galima gauti projektų finansavimą iš Regioninės plėtros bei Sanglaudos fondų“, – džiaugiasi V. Puodžiukas.
Pasak V. Puodžiuko, Lietuva įgijo gerus vertinimus kaip kvalifikuota ES fondo ISPA projektų bendraautorė, tad pagausės Sanglaudos bei Struktūrinių fondų parama, kuri 2005 – 2007 m. valstybiniams Lietuvos keliams turėtų siekti po 248 mln. Lt kasmet. Struktūriniai fondai suteikia finansavimą žvyrkelių asfaltavimo projektams, eismo saugos bei aplinkosaugos priemonių diegimo, krašto bei rajoninių kelių dangų atnaujinimo projektams, o Sanglaudos fondas finansuos pagrindinių europinių transporto koridorių rekonstrukcijos darbus.
