Vasario pabaigoje numatytas susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, Varėnos rajono mero Vido Mikalausko, Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko bei Seimo nario Kazimiero Uokos susitikimas Gardine su Baltarusijos transporto ministru Ivanu Ščerbo neįvyko. Vadovai planavo aptarti geležinkelio linijos į Baltarusiją atnaujinimo galimybes. Kaimyninės šalies atstovai jį nukėlė, tačiau pažadėjo klausimą spręsti. Buvo gautas ir Baltarusijos transporto ministro raštas, įpareigojantis šios šalies geležinkelininkus kartu su LG išnagrinėti ruožo atnaujinimo galimybes.
Projekto iniciatorius K. Uoka sako, kad Baltarusija rodo didelį susidomėjimą geležinkelio atgaivinimu, o iš Lietuvos pusės idėją palaiko Varėnos ir Druskininkų merai, neprieštarauja ir susisiekimo ministras.
Keleivių neskaičiuoja
K. Uoka teigia, kad norint atnaujinti liniją į Gardiną būtina ją rekonstruoti: „Darbai vyktų ne tik LG lėšomis. Reikėtų ministro dėmesio, galima būtų rašyti projektą Rytų partnerystės programos lėšoms gauti. Būtų atliekama daug veiksmų, procesas užtruktų ilgus metus.“
Pasak politiko, šį ruožą atkurti svarbu dėl bendrų istorinių vertybių, šalių ilgametės draugystės, tad investicijų gailėti esą neverta, juolab kad jas galbūt suteiktų ES fondai.
Kalbama apie tai, kad gali būti pradėtas brangus projektas, tačiau ar atsiras keleivių ir krovinių naujam maršrutui, nėra aišku. Ekspertams kilo klausimas, ar tokia iniciatyva nėra tik artėjančių savivaldybių rinkimų antis. Anot specialistų, daugiausia maršrutu Vilnius – Gardinas buvo vežama krovinių, tad būtinai reikėtų skaičiuoti, kiek jų galima gabenti šia linija ir tuomet planuoti atkūrimo darbus.
Perspektyvų nematė
Anuomet, pasak K. Uokos, traukinių judėjimas šiuo geležinkelio ruožu nutrauktas dėl perspektyvų stokos. Tuomet valdžios atstovai nepuoselėjo šiltų santykių su Baltarusija, tačiau šiandien politikai mielai kalba apie galimą ruožo atkūrimą. Metų pradžioje Baltarusijos transporto ministerija išsiuntė laišką, kuriame teiravosi Susisiekimo ministerijos, kaip elgtis su ruožo dalimi Baltarusijos pusėje. Ten traukiniai nekursuoja, tačiau vėžė yra daug geresnės būklės negu Lietuvos pusėje.
Traukiniai iš Vilniaus dabar važiuoja tik iki Marcinkonių. Toliau einantys bėgiai nebenaudojami jau nuo tų laikų, kai traukiniai nustojo važiuoti į Druskininkus. Palikta bėgių linija jau baigia apaugti žole.
Nenaudojamas ruožas laikui bėgant iro. Atkarpą Varėna – Marcinkonys Lietuvos geležinkelininkai jau keletą metų bando uždaryti dėl prastos būklės ir pernelyg mažų keleivių srautų.
Linija Vilnius – Gardinas Sovietų Sąjungos laikais buvo labai aktyviai naudojama kroviniams vežti ne tik į Baltarusiją, bet ir į Berlyną. Iš kaimyninių šalių į Druskininkus daugiausia gabendavo mazutą ir statybines medžiagas. Žlugus Sovietų Sąjungai, linija buvo nebenaudojama, todėl sustabdžius paskutinius traukinius, buvo išardyti ir bėgiai maršrutu Pariečė – Druskininkai.
Nebereikėjo – išardė
Šiandien atkurti susisiekimą su Gardinu būtų naudinga, tačiau prieš dešimtmetį vėžė buvo išardyta be jokių sentimentų. LG nutraukė traukinių eismą ruože Druskininkai – valstybės siena ir 2001 m. birželį išjungė signalizacijos įrenginius, o kitų metų gruodį Vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas šią geležinkelio liniją ir joje esančią stotį uždaryti. Ilgalaikis turtas buvo perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, kuri nusprendė demontuoti bėgius.
Galutinai atnaujinti geležinkelį į Druskininkus atsisakyta 2008 m. kovo 21 d. Tada Druskininkų tarybos sprendimu atsisakyta geležinkelio linijos įvado į Druskininkų savivaldybės teritoriją ir pasiūlyta keleivių vežimui iš Margionių ar kitos artimiausios traukinių stotelės organizuoti specialiais autobusų maršrutais.
Kitame į Baltarusiją vedančiame geležinkelio ruože, Marcinkonyse – valstybės siena, traukinių eismas nutrauktas vėliau, 2004 m. gruodį. Vėže kartais riedėdavo vos keli traukiniai, skirti geležinkelio kelio statinių, ryšių, elektros tiekimo įrenginių priežiūrai ir remontui atlikti.
Stočių nebėra
Pasienio stotis, kurioje buvo įsikūrusi pasienio kontrolė, atnaujinus traukinių eismą į Gardiną turėtų būti įrengta pagal visus Šengeno erdvės standartus, kaip, pavyzdžiui, Kenos ar Kybartų. Joje veiktų muitinės kontrolė įvažiuojant į ES.
Atkarpoje buvo trys stotys – Margionių, Kabelių ir Senovės. Neseniai LG nusprendė nugriauti Margionių geležinkelio stotelę. Priežastis – per brangus jos išlaikymas. Ruože dar liko Kabelių bei Senovės stotelės, kurių apverktina būklė reikalautų nemažų investicijų. Kabelių stotis stovi užkaltais langais, kad vandalai neniokotų vidaus. Šį pavasarį aplink ją nupjauti medžiai ir krūmai, kad pastatas neskęstų augmenijoje. Šia kelio atkarpa traukinių eismas nutrauktas prieš metus. Iki 2001 m. gegužės pasienio ir muitinės kontrolė veikė Kabelių stotelėje.
Nėra pinigų
Dėl ruožo atkūrimo LG ir šiandien optimizmu netrykšta. Sakoma, kad toks žingsnis pareikalautų didelių lėšų, kurių krizės metu įmonė neturi, o politikų vardijami finansavimo šaltiniai taip lengvai nepasiekiami. „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis sako, kad užpernai įmonė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu rasti galimybę finansuoti itin prastos būklės regioninės reikšmės geležinkelių linijas, tarp kurių įvardintas visas Lentvario – Marcinkonių – valstybės sienos ruožas. Jam atkurti preliminariais skaičiavimais prireiktų 180,6 mln. Lt.
Pasak jo, jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas atnaujinti traukinių eismą geležinkelio ruože Marcinkonyse – valstybės siena, tarptautiniam susisiekimui su Baltarusija ir Lenkija, infrastruktūros finansavimui tektų ieškoti naujų šaltinių. LG iki 2015 m. pinigų šio ruožo atkūrimui bei modernizavimui nenumato.
LG prognozėmis, ruože Marcinkonyse – valstybės siena būtų apie 10 keleivių per dieną, todėl vėžę protingiausia būtų naudoti kroviniams gabenti. Sudominus žaliavų siuntėjus bei gavėjus, geležinkeliu galima būtų gabenti trąšas. Jos būtų vežamos iš Baltarusijoje esančios geležinkelio Aulso stoties į Lietuvos ar Latvijos geležinkelio stotis naudojantis maršrutu Aulsas – Marcinkonys – Vaidotai, kuris būtų trumpesnis 59 km nei važiuojant iš Aulso stoties per Stasylų stotį.
Turi kitų planų
Anot R. Burkovskio, ruožo Marcinkonyse – valstybės siena geležinkelio perspektyvos turi būti siejamos su visos geležinkelio linijos Varšuva – Gardinas – Vilnius plėtros perspektyvomis. Nusprendus plėtoti geležinkelio liniją Gardinas – Vilnius, kartu turėtų būti plėtojamas ir Varšuvos – Gardino geležinkelio linijos ruožas Sokulka – Gardinas.
Tačiau toks procesas užsitęstų, nes plėtojant geležinkelio liniją Varšuva – Gardinas – Vilnius Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių bendrovių pozicijos dėl perspektyvų turėtų būti derinamos su Lenkijos geležinkelių administracija. LG susisiekimui su Lenkija numato „Rail Baltica“ koridoriaus plėtrą, o su Baltarusija rekonstruojamos ir modernizuojamos geležinkelio linijos per Keną ir Stasylas.
