Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kuri vienija daugiau kaip 700 transporto įmonių, kreipimesi į šalies vadovą.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, dėl atsakingų institucijų priimamų sprendimų, o daugeliu atvejų – dėl atsisakymo juos priimti, transporto sektoriaus konkurencinė ir investicinė aplinka vis labiau blogėja.
„Jau beveik 400 transporto įmonių buvo priverstos dalį savo veiklų tęsti kitose valstybėse. Dažniausiai jos savo veiklas nusprendžia plėtoti kaimyninėje Lenkijoje, kur registruoja antrines įmones arba steigia padalinius. Kitos renkasi Vokietiją, Belgiją ir kitas Vakarų Europos valstybes. Visgi tai padaryti gali tik stambieji verslai, kurių finansinė situacija dar leidžia imtis tokių drastiškų pokyčių“, – sako Z. Buivydas.
Tuo tarpu smulkiosios ir mažosios transporto įmonės, pasak jo, kuriose dirba nuo 10 ir iki 50 darbuotojų, galimybių plėtoti veiklas už Lietuvos ribų neturi. Jų patiriami finansiniai nuostoliai nuolat didėja, prastėja ekonominė situacija, daugelis smulkiųjų verslų gyvena ties išlikimo, bankroto riba. Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė net 194 kelių transporto įmonės.
Kelių transporto sektorius yra itin svarbus visai šaliai. Jame dirbantys verslai sukuria net 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o šis sektorius yra vienas didžiausių darbdavių šalyje – čia dirba daugiau kaip 120 tūkst. darbuotojų, iš kurių – per 77 tūkst. vairuotojų. Be to, šis sektorius įvairių mokesčių pavidalu per 2020 m. sugeneravo 697 mln. eurų mokesčių valstybei.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, efektyvus kelių transporto sektoriaus veikimas ir jo plėtra yra itin svarbus bendrai šalies ekonomikai, o šlubuojant ekonomikai gali nukentėti valstybės biudžeto pajamos.
„Nepaisant to, pastaruoju metu Lietuvos vežėjai susiduria su vis didesniais veiklos sunkumais, nulemtais valdžios institucijų veiksmų ir neveikimo. Pavyzdžiui, vežėjų bendruomenę nemaloniai nustebino vienas paskutiniųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų – po dviejų mėnesių svarstymų buvo atsisakyta papildomai skirti 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau vairuotojais įdarbinti užsienio ir trečiųjų šalių piliečius“, – sako V. Bučinskas.
Vežėjai supranta, kad atsisakydama didinti kvotų skaičių ministerija siekia, jog vežėjai įdarbintų kuo daugiau lietuvių, ko norėtų ir patys vežėjai.
„Tik šiuo atveju vis pamirštama, kad tai yra deficitinė profesija, kurios darbuotojų Lietuvoje nuolat trūksta, o taikyti kvotas tam, ko labiausiai trūksta, yra neracionalu ir netoliaregiška. Tai pripažįsta ir Užimtumo tarnyba, kuri nurodo, kad Lietuvoje yra vos 1 600 žmonių, kurie teoriškai galėtų dirbti tarptautinio transporto vairuotojais, o iš jų tik apie 200 norėtų tai daryti. Tad vežėjai yra priversti užsienio ir trečiųjų šalių piliečius įdarbinti, nes neturi kito pasirinkimo“, – sako V. Bučinskas.
Šalies vadovo G. Nausėdos verslo atstovai prašo atkreipti dėmesį ir į kitas sektoriaus problemas. Pavyzdžiui, Vyriausybės nustatytą koeficientą, kuris naudojamas apskaičiuot atlyginimus transporto sektoriuje, ir kuris taikomas tik Lietuvoje, nes to nėra jokioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po dvejų metų mūsų šalyje kelių mokestis daugeliu atveju išaugs net 20 kartų, kas dar labiau apsunkins verslo situaciją. Vežėjų nuomone, toks mokesčio didinimas būtų suprantamas, jei Lietuvos kelių infrastruktūra būtų tokia pat moderni kaip Vakarų valstybėse, ir leistų užtikrinti orias bei higieniškas vairuotojų darbo sąlygas. Lietuvoje turėtų būti gerinama infrastruktūra įrengiant naujas, Vakarų valstybių standartus atitinkančias ir vairuotojams pritaikytas kompleksines stovėjimo aikšteles, prie kurių būtų degalinės bei viešbučiai, kur vairuotojai galėtų nusiprausti, pailsėti ir pavalgyti. Norint tai padaryti, turėtų būti investuojama į infrastruktūrą daugiau ir tikslingiau.
Prašoma įvertinti ir tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei atsisakyti dalies Lietuvos ieškinio ES Teisingumo Teisme dėl pernai priimto vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo, kuris sąlygoja esminius vežėjų veiklos sunkumus.
Būtent todėl vežėjai prašo prezidento G. Nausėdos imtis transporto sekretoriaus tematikos lyderystės, suburiant ekspertų grupę, inicijuojant plataus masto viešą diskusiją, į tai įtraukiant ne tik valdžios institucijų, bet ir verslo atstovus, ekspertus, ekonomistus. Viliamasi, kad taip būtų galima rasti sprendimus, priimtiniausius suinteresuotoms pusėms.
