„Šeštadienį skrendu į Taliną, susitinkam su Europos Komisijos prezidentu Baroso, trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai dalyvaus ir tikiuosi, kad pasirašysim tam tikrus galutinius dokumentus“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS ketvirtadienį teigė, kad premjerai turėtų pasirašyti politinę deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo. Jis informavo, kad naujoji įmonė vadinsis „RB Rail“.
Trečiadienį trijų Baltijos šalių derybininkai susitarė dėl bendros įmonės akcininkų sutarties nuostatų, įskaitant ir daug ginčų kėlusį Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“ vėžės. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS trečiadienį sakė tikįs, jog pokyčių dėl sutarties nebeturėtų būti. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo finansavimo klausimas dar neišspręstas, nes tam reikia pakeisti kai kuriuos ES teisės aktus, kurie leistų maždaug 100 km ilgio trasos nuo Kauno iki Vilniaus statybą finansuoti iš europinių pinigų.
Anot Lietuvos ministro, ES teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais.
Bendra trijų Baltijos šalių įmonė kuruos projekto vykdymą, taip pat teiks paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica“ statyba, o likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.