"Jei kalbėti ekonominiu vertinimu, jei būtų susitarta, kad Lietuva pati iš nacionalinio biudžeto finansuoja geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Vilniaus, tikrai būtų neišmintinga, nes tai brangiai kainuotų. Mums reikia pasiekti galutinį susitarimą, kad ši atšaka nuo Kauno iki Vilniaus būtų finansuojama irgi Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, nes tam projektui planuojama skirti 85 procentus lėšų iš Europos Sąjungos biudžeto. Jei bus skirta mažesnė suma, šis projektas ekonomiškai bus neracionalus", - interviu LRT radijui sakė premjeras.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad paraiškas Europos Komisijai dėl projekto finansavimo bus galima teikti iki 2016 metų.
"Paraiškų pridavimo terminas, aišku, kuo anksčiau, tuo geriau,bet riba yra 2016 metai, nes paskui gali būti tas kapšiukas perskirstytas tarp šalių ir galima tų lėšų netekti", - antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė R.Sinkevičius.
Premjero teigimu, "Rail Baltica" turėtų įgyvendinti Baltijos šalys kartu su Suomija ir Lenkija. Premjeras priminė, jog šių šalių transporto ministrų pasirašytame memorandume yra numatyta geležinkelio atšaka nuo Kauno iki Vilniaus.
A.Butkevičius pripažino, jog jį nustebino pastarieji Estijos atstovų pareiškimai dėl "Rail Baltica" projekto, tačiau, jo manymu, jie buvo pagrįsti emocijomis.
"Šiek tiek mane nustebino paskutiniu metu padaryti kai kurie pareiškimai, kurie daugiau pagrįsti emocijomis, nes praeitame Baltijos šalių ministrų tarybos posėdyje buvo susitarta, kad bus įtrauka vėžė nuo Kauno iki Vilniaus, kaip tam tikras pasiektas derybų rezultatas", - sakė jis.
Jo teigimu, geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statybos klausimas bus aptariamas vasario 3 dieną Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime, kuriame turėtų dalyvauti ir Lenkijos premjeras.
Premjeras atmetė teiginius, jog "Rail Baltica" projektas naudingas tik žemės, per kurią eis "Rail Baltica" trasa, savininkams. Anot jo, specialiu įstatymu bus užkirstas kelias spekuliacijoms.
"Tie, kurie turėjo tokius ketinimus ir įsigijo žemę, galvodami stipriai pasipelnyti - to nebus, žemė bus išperkama, sumokant rinkos kaina, nes tam bus priimtas specialus įstatymas. Jeigu jie bus nepatenkinti, jie galės kreiptis į teismą, bet teismas, aš manau, vadovausis galiojančiais įstatymais. Mes užkirsime kelią spekuliacijai", - kalbėjo A.Butkevičius.
Lenkiją dar reikia įtikinti
"Ką reiškia greituminė vėžė, jei jos greitis 50 ar 80 kilometrų, kaip dabar. Reikia bandyti įtikinti Lenkijos pusę, Europos Komisiją, kad Lenkijai būtų padėta įsitikinti šiuo projektu", - antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, jau pusantro mėnesio jis negauna atsakymo iš Lenkijos kolegų į savo laišką, todėl susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius ketina vykti pasikalbėti: "Estų pozicija, kad lenkus kada nors prilenksim, bet pasikeitus politinei valdžiai gali viskas pasikeisti".
"Mano idėja buvo kurti ne bendrą įmonę, o Europos interesų grupę, kuri apimtų visas penkias valstybes (Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją - BNS). Jos nepalaikė ir latviai, ir estai. (...) Iškyla klausimas, kaip lenkai elgsis. Jie būtų prie grupės prisijungę, bet prie bendros įmonės šiame etape atsisakė jungtis", - aiškino R.Sinkevičius.
Neoficialiomis žiniomis, penkių šalių (Baltijos valstybių, Lenkijos ir Suomijos) politinę deklaraciją dėl "Rail Baltica" Lenkijos atstovai pernai pasirašė tik su sąlyga, jeigu joje nebus nurodyta, kad šalis įsipareigoja padidinti traukinių greitį geležinkeliuose.
Šiuo metu nuo Lenkijos sienos iki Kauno tiesiamos "Rail Baltica" atkarpos greitis sieks iki 160 kilometrų per valandą, o būsimoje atkarpoje nuo Kauno link Latvijos jis siektų 240 kilometrų. Toks pat greitis būtų ir tuo atveju, jei vėžė būtų tiesiama nuo Lenkijos sienos per Vilnių link Latvijos.
Šiuo metu dėl "Rail Baltica" projekto vyksta ginčai, Estijai nesutinkant, kad Lietuva Europos Sąjungos lėšomis prijungtų Vilnių prie transeuropinės vėžės - estai baiminasi, kad lėšų pritrūks pačiai Estijai.
Lietuvoje "Rail Baltica" trasos vertė turėtų siekti 4,4 mlrd. litų, tačiau R.Sinkevičius pirmadienį pareiškė, kad dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms kaina gali pakilti iki 7 mln. litų - tokiu atveju 2-3 mlrd. litų Lietuvai tektų sumokėti iš savo lėšų.