DELFI gautame Aplinkos ministerijos parengtame įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje arba perregistruojant anksčiau registruotą transporto priemonę, būtų taikomas taršos mokestis. Skaičiuojama, kad per metus įregistruojama bei perregistruojama iki 600 tūkst. automobilių.
Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 115 g/km.
„Naujasis mokestis skatins gyventojus ir įmones įsigyti naujų ar naudotų į Lietuvą įvežamų mažiau taršių transporto priemonių, nes mokesčio dydis priklausys nuo CO2 išmetamo kiekio ir degalų rūšies“, – rašoma DELFI gautame aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad tie, kurie automobilį registruos iki 2020 m. sausio 1 dienos, mokesčio mokėti neturės.
Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 000–500 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, o, priėmus projektą, į valstybės biudžetą planuojamos 29 mln. Eur įplaukos.
Daugiausia mokės dyzelinu varomų automobilių vairuotojai
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad, nors dyzelinu varomos transporto priemonės pasižymi mažesniu CO2 išmetamu kiekiu, palyginti su kitų rūšių degalais varomais automobiliai, dyzelinu varomos transporto priemonės sukelia daug didesnę taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.
„Siekiant apriboti dėl padidėjusios pasiūlos atpigusių naudotų dyzelinu varomų transporto priemonių įvežimą iš šalių, kuriose šioms transporto priemonėms pradėti taikyti eismo ribojimai, siūloma taikyti mažesnę (griežtesnę), 115 g/km, išmetamo CO2 kiekio ribą dyzelinu varomoms transporto priemonėms ir 130 g/km benzinu varomoms transporto priemonėms“, – paaiškinama, kodėl dyzelinu varomų automobilių vairuotojams bus taikomas didesnis mokestis.
Naujausiame projekte nurodoma, kiek didesni mokesčiai dyzelinu varomiems automobiliams, nei prieš tai skelbta kitų žiniasklaidos priemonių.
PASITIKRINKITE: kiek jūsų dabartinis automobilis išmeta teršalų, galite pasižiūrėti automobilio registracijos liudijime, V.7 punkte.
Iš nustatytų taršos mokesčių dydžių matyti, kad dyzelinu varomiems automobiliams registracijos mokestis prasidės nuo 80 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 115 g/km) ir sieks net 1400 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km). Dyzelino stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais bus apmokestinamos transporto priemonės, varomos dyzelinu, dyzelinu ar dujomis ir dyzelinu ar elektra.
Transporto priemonėms, varomoms benzinu ir benzinu ar elektra mokestis prasidės nuo 40 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) ir sieks 590 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).
Transporto priemonėms, varomoms benzinu ar dujomis, benzinu ar etanoliu, benzinu, elektra ar dujomis, benzinu, etanoliu ar dujomis, dujomis ar elektra, etanoliu ir etanoliu ar dujomis, galios trečiame lentelės stulpelyje nurodyti registracijos mokesčio dydžiai: nuo 36 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) iki 531 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).
Numatyta, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Įprastai mokestis turėtų būti sumokamas kiekvieną kartą atlikus registraciją per 30 dienų nuo registracijos dienos. Mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., galės jiems apskaičiuotą mokestį sumokėti iki 2020 m. kovo 31 d.
Projekte taip pat numatyta lengvata istorinių transporto priemonių valdytojams – jie nuo mokesčio atleidžiami: „Šių transporto priemonių valdytojai tik epizodiškai dalyvauja eisme su istorinėmis transporto priemonėmis.“
Nurodoma, kad mokesčio objektas – M1 klasei ir N1 klasei priskirta motorinė transporto priemonė, kurios duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Taip pat mokesčio tarifai kasmet bus indeksuojami, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą padalijus iš šimto. Tad, pavyzdžiui, 2021 metais mokesčio dydžiai galėtų didėti arba mažėti.
Jeigu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą transporto priemonės CO2 kiekį, tuomet transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis bus apskaičiuojamas pagal formules, jas galite rasti čia.
Nemokantiems – baudos nuo 200 Eur
Kartu su mokesčiu nustatytos ir piniginės baudos, kurias turėtų sumokėti mokesčio vengiantys ir iki nustatytų terminų nesumokėję asmenys. Numatyta, kad bauda siektų nuo 200 Eur iki 800 Eur.
Be to, nesumokėjus transporto priemonių taršos mokesčio būtų draudžiama atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, automobilio valdytojui išduoti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą bei nebebūtų galima tokiu automobiliu važinėti, t. y. būtų „stabdomas transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme“.
Nemažinant taršos grėstų mokesčiai Lietuvai
Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad didžiausia dalis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidarė transporto sektoriuje (apie 90 proc.). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį – 57 proc. – sudarė lengvųjų automobilių išmetamosios dujos.
Lietuva turi siekti nustatyto 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo, t. y. per 2021–2030 m. reikia neviršyti 126,6 mln. tonų CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Pagal esamas prognozes, šis kiekis Lietuvoje per 2021–2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. tonų CO2 ekv. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad Lietuvos valstybės biudžetui padengti šias viršijamas kvotas kainuotų 348 mln. Eur per 2021–2030 m. laikotarpį.
Aplinkos ministerijos parengtame aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad dyzelinu varomas lengvasis automobilis į orą išmeta 3–9 kartus daugiau azoto oksidų nei varomas benzinu ar dujomis.
„Euro 4 standartą atitinkančios dyzelinu varomos transporto priemonės išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei atitinkamo standarto benzinu varomos ir 15 kartų daugiau nei Euro 5 standartą atitinkančios dyzelinu varomos transporto priemonės. Euro 6 standarto benzinu ir dyzelinu varomų automobilių kietųjų dalelių išmetamieji kiekiai panašūs. Viena iš pagrindinių transporto taršos azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis problemų – dyzelinu varomos transporto priemonės realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas gerokai didesnis šių teršalų kiekis, palyginti su kitų rūšių degalais varomomis (benzinu, elektra, dujomis)“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Be to, kai kuriems Europos miestams apribojus dyzelinu varomų automobilių eksploataciją, baiminamasi, kad didelė dalis jų atkeliaus į Lietuvą. Manoma, kad dėl esančių ribojimų jų kaina būtų patrauklesnė, tad Lietuvoje su laiku taršių automobilių kiekis tik didėtų.
Parengtas projektas teikiamas derinti visuomenei, suinteresuotoms šalims, asociacijoms, institucijoms. Gavus ir atsižvelgus į gautus pasiūlymus, projektas bus pateiktas į Vyriausybės posėdį. Vyriausybei pritarus, projektas keliaus į Seimą, bus svarstomas komitetuose ir priimamas drauge su kitų metų biudžetu.
